Iki šiol uždara ir tik Lietuvos geležinkelių veiklai tarnaujanti ~40 hektarų teritorija Naujamiestyje atsivers miestui. Vizija, kaip ši istorinė ir industrinė miesto erdvė galėtų būti pritaikyta naujam gyvenimui, dar tik kuriama, o tai – puikus metas į procesą įsitraukti ir miestiečiams. Projekto partneriai kviečia gyventojus dalyvauti apklausoje ir išsakyti savo prioritetus teritorijos pokyčiams.
„Vilniaus plano“ ir Vilniaus miesto savivaldybės organizuojamos apklausos tikslas – supažindinti visuomenę su planuojamu teritorijos pertvarkymo (konversijos) procesu ir paskatinti įsitraukti į Grįžračio teritorijos (Connect 2) pertvarkymo programos formavimą. Atsakymų laukiame iki vasario 16 d.: https://forms.gle/y1TVhwVZEj2aUihy7
Šiandien miestiečiai į teritoriją gali patekti tik gavę specialų leidimą, todėl nedaugelis yra susipažinę su šia miesto vieta. Tačiau net ir būdami už teritorijos ribų, galime atpažinti joje esančius objektus, gerai matomus nuo Naujininkų tilto: Vilniaus lokomotyvų remonto depas (grįžratis), vandens bokštas ir geležinkelio kelynas.
Įdomiausias iš teritorijoje esančių statinių – išskirtinės architektūros lokomotyvų remonto depas, kuris įtrauktas į nekilnojamų kultūros vertybių sąrašą. 1905 m. pastatytas pusapskritimio formos mūrinis pastatas buvo skirtas garvežių priežiūrai ir remontui. Vienu metu grįžratis galėjo aptarnauti 30 garvežių. Tai vienintelis tokios konstrukcijos ir dydžio garvežių depas Vilniaus geležinkelio stoties ruože. Šiuo metu grįžratis savo funkcijų nebeatlieka, o su teritorijos konversijos projektu bus ieškoma naujų pastato pritaikymo galimybių. Tiesa, jau ir dabar ši unikali vieta traukia menininkus ir įkvepia pamatyti geležinkelių pramonei naudotą pastatą kitomis akimis: https://www.youtube.com/watch?v=IGRE23dT3oQ&t=603s
Atsižvelgiant į esamos situacijos analizės duomenis ir visuomenės apklausą, ateityje galėtų būti skelbiamas urbanistinis konkursas, kurio dalyviai turėtų pateikti viziją, kaip ši keliasdešimties hektarų zona turėtų būti integruota ir pritaikyta miesto reikmėms, sukuriant visiškai naują, aktyvią miesto dalį. Planuojama, kad ateityje susidomėję teritorijos pokyčiais miestiečiai turės ir daugiau galimybių susipažinti su iki šiol uždara teritorija bei prisidėti prie teritorijos konversijos idėjos plėtojimo.
Su „Vilniaus plano“ parengta Grįžračio teritorijos (Connect 2) esamos būklės apžvalga galima susipažinti čia: https://arcg.is/1D45Xb0
Pranešimą paskelbė: Beatričė Umbrasaitė, UAB „Vilniaus planas“
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]