Įdėti skelbimą

Pradedami „Via Baltica“ ruožo nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos rekonstravimo darbai

Šiandien tarptautinei magistralei „Via Baltica“ priklausančio magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 76 km įkasta kapsulė, skelbianti simbolinę šio kelio vieno ruožo nuo 72,50 iki 79 km rekonstravimo darbų pradžią. Šį ruožą planuojama rekonstruoti į keturias eismo juostas, įrengti pirmą šalyje „žaliąjį tiltą“ (gyvūnų migracijai), tunelinį pravažiavimą, sankirtą, jungiamuosius kelius ir kitus kelių elementus. Planuojama, kad šiame ruože statybos darbai bus baigti kitų metų rudenį. Sutarties vertė – apie 55,8 mln. eurų.

„Europinė magistralė „Via Baltica“ – vienas intensyviausio tranzitinio eismo kelių Lietuvoje, ja gabenama daugiausia krovinių. Siekiame, kad visiems keliaujantiems ji būtų patogi ir saugi, atitiktų aukščiausius tarptautiniam kelių tinklui keliamus eismo organizavimo ir saugos reikalavimus. Baigus visos 40 km atkarpos rekonstrukciją, šia magistrale nuo Kauno per Marijampolę iki Lenkijos sienos ir toliau iki pat Varšuvos bus galima važiuoti patogiai, saugiai, ir greitai“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

„Via Baltica“ yra vienas svarbiausių mūsų šalies kelių, kuris jungia  Baltijos šalis su Lenkija ir kitomis Europos valstybėmis. Šis kelias yra strategiškai svarbi jungtis Lietuvos ir tarptautiniam susisiekimui, todėl šio kelio modernizavimas – vienas prioritetinių šalies susisiekimo infrastruktūros projektų. Šiuo metu didžioji dalis „Via Baltica“ ruožo nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos yra tik dviejų eismo juostų, todėl išaugus eismo intensyvumui, ypač krovininių automobilių,  eismo sąlygos šiame kelyje yra sudėtingos. Baigus rekonstrukcijos darbus, šis kelias taps ne tik modernesnis, bet ir saugesnis“, – sako VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius Remigijus Lipkevičius.

Eismas šiame 40 km „Via Baltica“ ruože yra vienas intensyviausių Lietuvoje – vidutinis metinis paros eismo intensyvumas šiame siekia iki 10 tūkst. automobilių per parą, iš jų net iki 60 proc. sudaro krovininis transportas.

Šiomis dienomis jau pasirašyta kito „Via Baltica“ ruožo nuo 79 iki 85 km rangos darbų sutartis. Taip pat pabaigus projektavimą, šiais metais ketinama pradėti viešojo pirkimo procedūras ir ruožui nuo 56,83 km iki 72,50 km. Planuojama, kad ketvirtojo šios magistralės ruožo nuo 85 km iki 97,06 km rangos darbų viešojo pirkimo procedūros bus pradėtos šių metų pabaigoje – 2023 m. pirmoje pusėje.

Viso apie 40 km „Via Baltica“ ruožo (nuo 56,83 iki 97,06 km) rangos darbų pabaiga planuojama 2024 m. gruodžio mėn., dviem metais anksčiau nei planuota.

Rekonstravus „Via Baltica“ ruožą nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos, jis atitiks tarptautinius infrastruktūros saugos ir eismo organizavimo standartus.

Aušra Ramoškaitė

Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyrius

Tel. +370 5 232 96 28, mob. tel. +370 656 76 508

El. p. ausra.ramoskaite@lakd.lt

Pranešimą paskelbė: Eglė Nemanytė, Lietuvos automobilių kelių direkcija

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Aliuminiai langai ar plastikiniai: ką rinktis 2026 metais?

Aliuminiai langai ar plastikiniai: ką rinktis 2026 metais?

Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]


Pasaulinio lygio architektų verdiktas: ryškiausios ir geriausios Lietuvos miestų ateities vizijos gimė pajūryje

Pasaulinio lygio architektų verdiktas: ryškiausios ir geriausios Lietuvos miestų ateities vizijos gimė pajūryje

Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]


Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas dėl pastatų energinio naudingumo

Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas dėl pastatų energinio naudingumo

Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]


Statybos įstatymas papildytas Pastatų energetinio naudingumo direktyvos nuostatomis

Statybos įstatymas papildytas Pastatų energetinio naudingumo direktyvos nuostatomis

Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]


Prie reikšmingų Europos inžinerijos projektų prisidėjęs lietuvis: „Ribos dažniausiai yra mūsų galvose“

Prie reikšmingų Europos inžinerijos projektų prisidėjęs lietuvis: „Ribos dažniausiai yra mūsų galvose“

Būdamas paauglys, Tomas Strazdauskas piešė įsivaizduojamus miestus, jau tada svajodamas apie urbanistinės aplinkos formavimą. Baigdamas vidurinę mokyklą jis tvirtai žinojo, kad jo pašaukimas yra statybos inžinerija. Šiandien, būdamas „CSD Engineers Belgium“ konstrukcijų projektavimo vadovu ir „TST Engineers“ įkūrėju, Tomas prisideda prie reikšmingų projektų visoje Europoje.  Jo darbų sąrašas  – įspūdingas: nuo Paryžiaus metro ir Lozanos […]


Vilniaus rajone KRS statys naują Nemėžio gimnazijos korpusą: bus įkurta daugiau nei 200 papildomų ugdymo vietų

Vilniaus rajone KRS statys naują Nemėžio gimnazijos korpusą: bus įkurta daugiau nei 200 papildomų ugdymo vietų

Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijoje iškils naujas korpusas, kuriame įsikurs ikimokyklinukai, priešmokyklinukai ir pradinių klasių moksleiviai. Tai numato Vilniaus rajono savivaldybės pasirašyta sutartis su statybų bendrove KRS. Šis projektas leis reikšmingai išplėsti ugdymo infrastruktūrą sparčiai augančioje Nemėžio seniūnijoje ir užtikrins geresnes mokymosi sąlygas didesniam mokinių skaičiui. Naujajame 3000 kv. metrų ploto korpuse numatyta įkurdinti tris […]