Kas trečiuose namuose prieš puspenktų metų privalomu paskelbto dūmų detektoriaus nėra, rodo apklausos duomenys. Nors Lietuvos gyventojai yra teisiškai įpareigoti šiuos įrenginius sumontuoti gyvenamosiose patalpose, tyrimo duomenimis, juos planuojančių įsirengti skaičius per metus dar labiau sumažėjo.
Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos duomenimis, šiemet gaisruose žuvo 54 žmonės, o pagrindinės žūčių gaisruose priežastys yra krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai, neatsargus žmogaus elgesys, neatsargus rūkymas ir elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai.
„Mūsų ilgamečiai tyrimai rodo, kad praėjusiais metais dūmų detektorių turėjo įsirengę 66 proc. šalies žmonių, šiemet turime kiek paaugusį skaičių – 70 proc. gyventojų namuose yra sumontavę šiuos saugumą stiprinančius įrenginius. Atkreiptinas dėmesys, kad žmonės kaimo vietovėse dažniau kliaujasi dūmų detektoriais nei didmiesčiuose“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Aplaidus požiūris – rizikos didėjimo veiksnys
„Gjensidige“ duomenys rodo, kad šiemet išmokėta vidutinė žala, įvykus gaisrui, siekia 5 tūkst. eurų. „Ugnis padaro kelis kartus didesnius nuostolius nei kitos nelaimės ir žmonės labiausiai finansiškai nukenčia per gaisrus. Po jų išmokamų žalų vidutinė suma net penkis-šešis kartus viršija tą, kuri vidutiniškai išmokama įvykus gamtos stichijų sukeltai nelaimei ar vagystei. Šiemet Lietuvoje išmokėjome daugiau negu pusę milijono eurų ugnies nuostoliams atlyginti“, – kalba draudimo bendrovės atstovė.
Pasak V. Katilienės, namuose įrengti dūmų detektoriai iš tiesų padeda apsaugoti žmonių gyvybes ir į pavojų sureaguoti operatyviai. „Žiemos mėnesiais itin padaugėja atvejų, kai žmonės laiku nesureaguoja į ugnį, imasi priemonių, kai namai jau dega atvira liepsna, o atvykę ugniagesiai nebegali padėti ir išgelbėti namų, nes gaisras nebuvo laiku pastebėtas. Nuo tokių nemalonių scenarijų dūmų detektoriai padės apsisaugoti“, – pabrėžia draudikė.
Jos teigimu, beveik visuose draudžiamuosiuose įvykiuose, kurių metu padaroma didelė žala namams ar žmonių turtui, fiksuojama itin svarbi detalė – dūmų detektoriaus nebuvimas. „Tokiais atvejais ugnis spėja persimesti į gretutinius gyvenamųjų patalpų aukštus, o kartais – net ir į greta esančius pastatus. Esame fiksavę atvejį, kai ugnis išplito ir į kaimyninį statinį“, – pasakoja draudikė.
Ant sofos ar lentynoje – ne vieta
V. Katilienė atkreipia dėmesį į netinkamą dalies mūsų šalies gyventojų įprotį, kai dūmų detektorių žmonės turi įsigiję, tačiau jį laiko padėtą lentynoje ant spintelės ar tiesiog ant stalo. „Tai itin neteisinga praktika, nes šiais atvejais detektorius pradeda veikti tik tuomet, kai dūmai iš viršaus nusileidžia prie jo. Jeigu detektorius yra pakabintas aukščiau, apie gaisrą jis praneša gerokai anksčiau”, – tvirtina draudimo bendrovės Žalų departamento vadovė.
Kadangi karšti dūmai kyla į viršų ir kaupiasi palubėje, šie prietaisai, pasak V. Katilienės, turėtų būti montuojami ant lubų. „Tik tais atvejais, kai nėra galimybės jų įrengti ant lubų, autonominiai dūmų detektoriai gali būti įrengiami ant patalpos sienos, tačiau – kuo arčiau lubų”, – pataria draudimo bendrovės atstovė.
Kiekviename gyvenamųjų patalpų aukšte turi būti įrengtas bent vienas autonominis dūmų detektorius. Kadangi dūmų plitimą riboja pastatų sienos, durys, perdangos, todėl rekomenduojama šiuos prietaisus įrengti kiekvienoje patalpoje, kurioje žmonės miega, ir koridoriuose arba bendrose erdvėse prieš miegamuosius. Jų montuoti nepatariama virtuvėje ar tose vietose, kur gali išsiskirti garai.
Kartą per mėnesį būtina patikrinti, ar dūmų detektorius veikia. Tam tereikia paspausti kontrolinį mygtuką. Jeigu signalo nėra, gali tekti keisti jo maitinimo elementus. Bent kartą per mėnesį reikia nuvalyti nuo dūmų jutiklių dulkes.
Tyrimo duomenimis, autonominį dūmų detektorių dar planuoja namuose įsirengti 8 proc. Lietuvos gyventojų.
„NielsenIQ“ Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta apklausiant 1600 šalyje gyvenančių žmonių.
Pranešimą paskelbė: PR Service, PR Service
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]