Pastaruoju metu teismų praktikoje ir viešojoje erdvėje girdime atvejų, kuomet nekilnojamojo turto (NT) pardavėjai nutraukė su pirkėjais sudarytas preliminariąsias NT pirkimo pardavimo sutartis. Lietuvos apeliacinis teismas neseniai užbaigė nagrinėti ginčą priešingoje situacijoje: pirkėjas nutraukė tokią sutartį ir pareikalavo kompensacijos iš pardavėjo.

Kaip dažniausiai būna tokiu atveju, nutraukdamas sutartį pirkėjas (juridinis asmuo, vykdantis su NT susijusią veiklą) tuo pačiu reikalavo iš pardavėjo ne tik pagal sutartį sumokėto avanso grąžinimo, tačiau ir priteisti iš pardavėjo sutartyje numatytą baudą. Netradiciniu šioje byloje buvo pagrindas, kuriuo remiantis pirkėjas nutraukė preliminarią sutartį. Pirkėjas byloje siekė įrodyti, kad pardavėjas pažeidė sutartyje įtvirtintą konfidencialumo pareigą. Pažeidimas, anot pirkėjo, pasireiškė tuo, kad pardavėjo atstovai vėliau byloje nustatytam asmeniui neva atskleidė patį sutarties sudarymo faktą bei siekiamo įsigyti NT duomenis – konkrečiai, NT objekto brėžinį. Remdamasis savo veiklos specifika, pirkėjas būtent tokios informacijos atskleidimą laikė itin žalingu, sukėlusiu jam byloje taip ir neįvardintos žalos dydį.

Visgi, tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek vėliau Lietuvos apeliacinis teismas tokius ieškovo (pirkėjo) reikalavimus vertino kaip nepagrįstus. Abu teismai savo galutiniuose procesiniuose dokumentuose konstatavo, kad ieškovas neįrodė konfidencialios informacijos atskleidimo fakto. Lietuvos apeliacinis teismas tuo pačiu pažymėjo, kad pardavėjo potencialiems pirkėjams siūlomų visų patalpų planai, jų plotai, preliminarios kainos bei informacija apie tai, ar konkrečios patalpos yra parduotos, rezervuotos ar neparduotos, yra bendro pobūdžio informacija. Tokia informacija, pasak teismo, laisvai ir nesudėtingai prieinama visiems asmenims, besidomintiems ar ketinantiems įsigyti konkrečias patalpas minėtame objekte. Dėl to, Lietuvos apeliacinis teismas ir konstatavo, kad nėra pagrindo šios informacijos laikyti konfidencialia ir (ar) sudarančia ieškovės komercinę paslaptį.

Siekdamas įrodyti tariamai atskleistos informacijos svarbą pirkėjas byloje tuo pačiu rėmėsi bendrovės patvirtintu komercinių paslapčių sąrašu. Jame įmonei ypač reikšminga, dėl to konfidencialia ir saugoma, buvo pripažįstama informacija apie įmonės sudaromus sandorius. Visgi, Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyje pažymėjo, kad minėtas sąrašas yra lokalus teisės aktas, priimtas pačios bendrovės ir taikomas jos darbuotojams. Antra, pasak apeliacinės instancijos teismo, toks sąrašas nėra preliminariosios sutarties sudedamoji dalis, t.y. sąrašas ir jo nuostatos sutartyje nėra minimos jokiu aspektu. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad pats savaime sąrašo turinys atsakovo nesaisto.

Apibendrinus, pardavėjo interesai buvo sėkmingai apginti: jis išsaugojo pirkėjo sumokėtą avansą ir tuo pačiu išvengė nepagrįstos pareigos mokėti preliminarioje sutartyje numatytą baudą.

Šioje byloje pardavėjo interesus atstovavo advokatų kontoros PRIMUS advokatas, asocijuotas partneris Andrius Lukašonokas.  

Pranešimą paskelbė: Eglė Markauskaitė, PRIMUS advokatų kontora