Kelių statybos techninės priežiūros ir statybinių medžiagų kokybės tyrimų įmonė „VIAMATIKA“ baigė fizinio barjero prie sienos su Baltarusija techninės priežiūros darbus. Techninė priežiūra atlikta 2021 metų lapkričio – 2022 metų rugpjūčio mėnesiais.
„VIAMATIKA“ Techninės priežiūros skyriaus vadovas Žilvinas Smalskys pastebi, kad nestandartinis statinys pareikalavo ir nestandartinių sprendimų – nuo pontoninių tiltų iki kas mėnesį pasitaikiusių technikos gelbėjimo operacijų. Statinio eksploatavimo priežiūrą perėmė Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
„Projektas išsiskyrė tuo, kad laimėję konkursą darbus pradėjome itin greitai, be to, ypatingos buvo ir projekto geopolitinės aplinkybės, o pačiam projektui buvo kelti itin aukšti techniniai standartai. Mūsų bendrovės specialistai užtikrino, kad kelis šimtus kilometrų besitęsiančio barjero statybos darbai būtų atlikti kokybiškai ir būtų naudojamos reikalingos ir pasiteisinančios medžiagos“, – sakė „VIAMATIKA“ Techninės priežiūros skyriaus vadovas Žilvinas Smalskys.
Fizinis barjeras – 4 metrų aukščio tvora ir pjaunanti viela – įrengta apie 502 kilometrų ilgio Lietuvos ir Baltarusijos pasienio atkarpose, statybos darbai baigti šių metų rugpjūtį.
Anot jo, iššūkių projekte netrūko – nuo sudėtingų gamtinių iki geopolitinių sąlygų.
„Kai kurie ruožai nepravažiuojami automobiliu, dalis ruožų – šlapios pievos, pelkės ar yra itin kalnuotos ir miškingos vietovės. Barjeras tęsiasi daugiau nei 500 kilometrų, jį veikia įvairios gamtos jėgos, ne paslaptis, kad pasitaikė ir barjero sugadinimo atvejų iš trečiųjų šalių pusės, tad barjerui reikės nuolatinės priežiūros“, – sakė Ž. Smalskys.
„VIAMATIKA“ Techninis prižiūrėtojas Darius Miškinis pastebėjo, kad projekte teko imtis ir nestandartinių sprendimų.
„Pavyzdžiui, Puškų pasienio užkardoje esančioje pelkėje buvo suprojektuotas pontoninis tiltas, kurio ilgis – 441 metras. Tuomet ant pačio tilto buvo sumontuoti tvoros segmentai ir pjaunanti viela. Vietose, kur gruntas buvo nestabilus, tvoros stulpai buvo pailginti 2-3 kartus, kad būtų atsiremta į stabilų gruntą. Be to, kiekvieną mėnesį pasitaikydavo, kad „skęsdavo“ statybinė technika. Nuolat vyko technikos „gelbėjimo“ operacijos“, – sakė D. Miškinis.
Barjero įrengimo darbus koordinavo bendrovė „EPSO-G“, darbus atliko pirkimų metu pasirinktos įmonės „Kauno tiltai“, „Alkesta“, „Brosta“ ir „Tetas“.
„Manau, galime sutikti, kad šiandien projektas gali būti minimas kaip labai sėkmingo bendradarbiavimo pavyzdys – tiek verslo, tiek valstybės institucijų. Prie statybų prisidėjo kelios dešimtys organizacijų, vienu metu dirbdavo iki 900 žmonių, darbus vis sunkindavo gamtinės sąlygos. Nepaisant visų šių sudėtingų sąlygų visos projekto projekte dalyvavusios šalys atliko savo darbus, kad barjeras būtų įrengtas laiku ir kokybiškai“, – vertino Techninės priežiūros skyriaus vadovas Ž. Smalskys.
Statant barjerą, pirmiausia tiesiama koncertinos piramidė iš 5 arba 6 spiralių, o šalia koncertinos Lietuvos sienos pusėje montuojami tvoros segmentai, tvirtinami prie įleistų į žemę stulpų. Tvoros viršuje buvo tvirtinama dar viena koncertinos spiralė ir taip bendras barjero aukštis pasiekdavo 4 metrus.
Bendras Lietuvos sienos su Baltarusija ilgis yra 679 km, daugiau nei 100 km siena eina upių ir ežerų krantais, kur fizinis barjero įrengimas nenumatytas.
„VIAMATIKA” yra strateginės svarbos valstybės valdoma įmonė. „VIAMATIKA“ yra atsakinga už tinkamą susisiekimo komunikacijų statinių statybą ir eksploatavimą, vertina statybos darbų ir medžiagų atitiktį reikalavimams. Įmonės pardavimo pajamos praėjusiais metais viršijo 4,7 mln. Eurų. Joje dirba apie šimtą specialistų, kurie darbus vykdo visoje Lietuvoje. 100 proc. jos akcijų priklauso Susisiekimo ministerijai.
Pranešimą paskelbė: Izabelė Nebilevičiūtė, UAB „Bosanova”
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]
Būdamas paauglys, Tomas Strazdauskas piešė įsivaizduojamus miestus, jau tada svajodamas apie urbanistinės aplinkos formavimą. Baigdamas vidurinę mokyklą jis tvirtai žinojo, kad jo pašaukimas yra statybos inžinerija. Šiandien, būdamas „CSD Engineers Belgium“ konstrukcijų projektavimo vadovu ir „TST Engineers“ įkūrėju, Tomas prisideda prie reikšmingų projektų visoje Europoje. Jo darbų sąrašas – įspūdingas: nuo Paryžiaus metro ir Lozanos […]
Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijoje iškils naujas korpusas, kuriame įsikurs ikimokyklinukai, priešmokyklinukai ir pradinių klasių moksleiviai. Tai numato Vilniaus rajono savivaldybės pasirašyta sutartis su statybų bendrove KRS. Šis projektas leis reikšmingai išplėsti ugdymo infrastruktūrą sparčiai augančioje Nemėžio seniūnijoje ir užtikrins geresnes mokymosi sąlygas didesniam mokinių skaičiui. Naujajame 3000 kv. metrų ploto korpuse numatyta įkurdinti tris […]