Lietuviškuoju „Silicio slėniu“ pramintas Aleksoto inovacijų pramonės parkas (AIPP) vis labiau artėja prie svarbiausio žingsnio – naujakurių priėmimo. Antradienį Kauno „Žalgirio“ arenoje viešai pristatytas baigtas rengti plėtros planas. Ypatingas dėmesys jame – modernių ir aukštą pridėtinę vertę kursiančių technologijų pritraukimui. 30 hektarų teritorijos įveiklinimas tiesiogiai prisidės prie miesto strateginio plėtros plano iki 2030 metų įgyvendinimo.
Pažanga pulsuojanti erdvė
Kauno miesto savivaldybė AIPP steigimą inicijavo prieš šešerius metus. 2020 m. Inovacijų pramonės parkui Vyriausybė suteikė valstybei svarbaus projekto statusą.
„Šis parkas miesto strategijoje užima esminę ašį inovacijų skatinimo kontekste. Teritoriją įsivaizduojame kaip centrą, iš kurio startuotų daugybė inovatyvių, aukštą pridėtinę vertę kuriančių verslų. Planą rengėme gana ilgai. Tačiau neabejojame, kad paruošėme gerą dokumentą. Konsultavomės su verslo, aukštųjų mokyklų atstovais, kalbėjomės ir su potencialiais investuotojais. Turėjome tikslą sukurti aiškias ir skaidrias taisykles, leisiančias naujakuriams suprasti parko vystymosi tikslus“, – sakė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.
Pašnekovo teigimu, Aleksoto mikrorajono širdyje siekiama sukurti kompaktišką, žalią ir bendravimą skatinantį inovacijų slėnį.
Parengtas plėtros planas pasitarnaus iki 2048 m. Tai pagrindinis ilgalaikio planavimo dokumentas, numatantis pagrindines AIPP vystymosi kryptis, operavimo sąlygas ir santykius su įmonėmis bei kitomis trečiosiomis šalimis, įsikursiančiomis teritorijoje. Parkas ne tik atitiks šiuolaikinius darnaus vystymo principus, reikšmingai skatins Kauno regiono ekonominę bei inovacijų plėtrą, bet ir pritrauks investicinį kapitalą, talentus iš Lietuvos ir svetur.
„Prioritetiniai sektoriai užsienio investuotojams – gyvybės mokslai, informacinės technologijos, orlaivių remontas ir priežiūra, automobilių ir elektronikos komponentų pramonė bei verslo paslaugų centrai. Tai augančios industrijos, galinčios užimti ryškesnę vietą“, – pridėjo „Kaunas IN“ Verslo skyriaus vadovas Andrius Veršinskas.
Darniai įsilies į aplinką
Jau šių metų pavasarį 30 ha teritorijoje pradėta buvusio sraigtasparnių angaro konversija. Apleistas 10 tūkst. kv. metrų ploto statinys virs į modernų laboratorijų ir administracinių patalpų kompleksą, pritaikytą inovacijų pramonės parko poreikiams.
Pasak „MASH Studio“ direktorės, urbanistės Živilės Šimkutės, AIPP pratęs istoriškai sukurtą gamybinį teritorijos charakterį.
„Į teritoriją grįžta kūrybinė įtampa. Jau dabar joje rekonstruojamas angaras, nutiestos gatvės, dviračių takai, želia žolė. Slėnis turėtų darniai įsilieti į Aleksoto gyvenimą ir jį papildyti, – neabejojo Ž. Šimkutė. – Kuo toliau, tuo labiau žmonės vertina sveikatą ir gerą gyvenimo kokybę. Todėl darbuotojai renkasi darbovietę ne tik dėl atlyginimo, be ir dėl aplinkos. Kokybiška ir ekologiška aplinka parke yra ypač aktuali.“
Tikimasi politikų pritarimo
Po viešo pristatymo visuomenei projektas gali būti tikslinamas atsižvelgiant į suinteresuotų šalių pateiktas pastabas.
Jau rugsėjį planuojama AIPP plėtros plano projektą teikti svarstyti Kauno miesto tarybai. Sulaukus pritarimo, projektas bus teikiamas tvirtinti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai.
Kauno savivaldybė AIPP plėtros planą rengia kartu su bendrove „Civitta“. Daugiau apie Kauno Aleksoto inovacijų pramonės parko viziją – internete: kaunasin.lt/aleksoto-inovaciju-parkas.
Ryšių su visuomene skyriaus informacija
Pranešimą paskelbė: Mindaugas Drąsutis, Kauno miesto savivaldybės administracija
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]