Po septynerių metų pertraukos Euribor palūkanų normai perkopus nulį, vidutinės paskolos mėnesio įmoka išaugs apie pusšimčiu eurų. Jei esate pasiskolinę 30 tūkst. eurų, mėnesio įmoka padidės apie 30 eurų. Jeigu jūsų paskola siekia 200 tūkst., Euribor pakilus iki 2 proc., jūsų išlaidos paskolai gali padidėti apie 200 eurų.
Euribor (angl. European Intrebank Offred Rate) – Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma, už kurią euro zonoje bankai yra pasirengę paskolinti lėšų eurais kitiems bankams. Pastaruoju metu itin sparti infliacija Europos Centrinį Banką (ECB) verčia didinant bazinę palūkanų normą stabdyti kainų augimą. Jau šiais metais ECB padidino bazinę palūkanų normą ir Euribor reikšmę stumtelėjo virš 0 ribos. Euribor palūkanų norma ir toliau gali keistis (tiek didėti, tiek mažėti) atsižvelgiant į situaciją rinkoje.
Finansų rinkų dalyviai prognozuoja, kad Euribor šių metų pabaigoje gali kilti iki 1 proc., o kitų metų pabaigoje – net iki 2 proc. Remiantis ECB duomenimis, pinigų politika priklausys nuo infliacijos dydžio ir valdančiosios tarybos nuolat atnaujinamo perspektyvos vertinimo. Istoriškai aukščiausias 6 mėnesių Euribor dydis buvo pakilęs iki 5,5 proc.
„Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovė Žydra Rakauskaitė sako, kad pastaruosius beveik septynerius metus Euribor reikšmė buvo neigiama, todėl dažnas bankų klientas, mokėdamas tik palūkanų maržą, pamiršo, kad, augant Euribor, gali padidėti ir mėnesinė paskolos įmoka.
„Euribor pokyčius lemia pasikeitimai pasaulio rinkose, tas jaučiasi visose gyvenimo srityse. Svyravimai šį kartą užkliudė ir palūkanų normas, tą po ilgos pertraukos pajaus paskolas turintys žmonės“, – sako Ž. Rakauskaitė.
Preliminarūs banko specialistų skaičiavimai rodo, kad paskolų įmokų augimas neturėtų būti drastiškas – daugelis klientų, skaičiuodami galimą paskolos įmokos augimą, pripažino, kad įsivaizdavo blogesnę situaciją.
Šiuo metu „Luminor“ banke vidutinė būsto paskolos suma yra apie 93 tūkst. eurų. Jei Euribor pakiltų nuo 0 iki 1 proc., vidutinė paskolos įmoka išaugtų apytiksliai nuo 40 iki 60 eurų. Kiek konkrečiai padidėtų įmoka, priklauso nuo turimos paskolos maržos ir paskolos termino.
„Tiems, kurie norėtų apsidrausti nuo palūkanų svyravimo ir tokiu būdu išvengti galimo įmokų išaugimo, yra numatyta galimybė rinktis ne kintamąją, o kurį laiką nekintančią palūkanų normą. Nekintančias palūkanas galima pasirinkti tiek naujai, tiek turimai paskolai, palūkanos gali būti užfiksuotos laikotarpiui iki 5 metų”, – sako „Luminor” banko būsto kredito produkto vadovė.
Priimant sprendimą dėl palūkanų fiksavimo, Ž. Rakauskaitė ragina gerai išanalizuoti ir įvertinti individualią situaciją. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad terminuotai nekintanti palūkanų norma yra didesnė negu tuo metu galiojanti kintamoji palūkanų norma, o norint paskolą grąžinti anksčiau laiko gali būti taikomas paskolos grąžinimo mokestis. Palūkanų fiksavimo privalumas – klientai tiksliai žino mėnesinės įmokos dydį, kuris nesikeičia iki sutartos dienos. Pasibaigus šiam laikotarpiui, palūkanos taps kintamos pagal sutartyje numatytas sąlygas, jei nebus susitarta dėl tolimesnio palūkanų fiksavimo konkrečiam laikotarpiui.
Prisegtame dokumete pateikiame daugiau pavyzdžių, kaip Euribor didėjimas galėtų nulemti mėnesines skirtingų paskolų įmokas.
Apie „Luminor“:
„Luminor“ yra pirmaujantis nepriklausomas bankas Baltijos šalyse ir trečias pagal dydį finansinių paslaugų tiekėjas regione. Mes aptarnaujame asmenų, šeimų ir verslo finansinius poreikius. Kaip ir mūsų namų rinkos – Estija, Latvija ir Lietuva – mes esame jauni, dinamiški ir žvelgiantys į ateitį.
Daugiau informacijos:
Agnė Mažeikytė
„Luminor“ komunikacijos projektų vadovė
Tel.: +370 673 46337
el.p.: agne.mazeikyte@luminorgroup.com
Pranešimą paskelbė: Ineta Stravinskaitė, Publicum Financial Communications, UAB
VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA), vykdanti pagalbos Ukrainai projektus, dalinasi tarpiniais projekto „Teritorijų planavimas Ukrainos savivaldos institucijoms“ rezultatais. Pasak įstaigos atstovų, jungtinė Ukrainos ir Lietuvos specialistų komanda paruošė 700 kv. km dydžio teritorijos skaitmeninius ortofotografinius žemėlapius Kalitos ir Ivanivkos savivaldybėms. 2025 m. lapkričio mėn. pradėto projekto tikslas – Kyjivo apskrityje esančios Kalitos ir Černihivo […]
Konferencijoje „GERVĖ 2026“, surengtoje Kaune, kino centre „Romuva“, statybų, nekilnojamojo turto ir pramonės sektorių atstovai diskutavo apie esminius pokyčius, kurie jau keičia statybų sektorių Lietuvoje – nuo reguliavimo pertvarkos ir skaitmenizavimo iki tvarumo sprendimų, būsto prieinamumo ir miestų plėtros. Septintą kartą surengtas renginys subūrė verslo, viešojo sektoriaus ir ekspertų bendruomenę aptarti, kokių sprendimų šiandien reikia […]
Autorius: Raul Eamets, banko „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas Naftos krizė Artimuosiuose Rytuose tęsiasi. Optimistai buvo pradėję tikėtis, kad su paliaubomis Hormūzo sąsiauris vėl atsivers, tačiau jau dabar turėtų būti aišku – niekas taip greitai neišsispręs. Fizinėse sandorių rinkose nafta šiandien kainuoja 150 dolerių už barelį, ir šio pabrangimo poveikis mūsų degalinių dar net nepasiekė. Infliacija – […]
Neįprastai šalta žiema paskatino apie renovaciją ir senų pastatų apšiltinimą pagalvoti ne tik privačių namų savininkus, bet ir įvairių įstaigų vadovus, tarp jų ir mokyklų direktorius. KTU Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) mokslininkai, keletą mėnesių stebėję dvi identiškas mokyklas, iš kurių viena renovuota, turi perspėjimą: galvojant apie šildymą, reikia nepamiršti ir vėdinimo. 2024 metų kovą–gegužę […]
Vilniuje pradedamas trečiasis Neries krantinių atnaujinimo etapas centrinėje miesto dalyje. Nuo 2022 m. etapais tvarkytos kairiosios Neries krantinės jau tapo vilniečių pamėgta poilsio ir laisvalaikio erdve, o dabar bus tvarkoma likusi atkarpa tarp Žaliojo ir Baltojo tiltų, Goštauto gatvės pusėje. Vilniaus miesto savivaldybė išdavė statybą leidžiantį dokumentą jos rekonstrukcijai. Planuojama, jog vilniečiai atnaujinta krantinės atkarpa […]
VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA), vykdanti informacinės sistemos „Infostatyba“ priežiūrą, plėtojimą ir duomenų tvarkymą, apžvelgia 2026-ųjų metų pirmojo ketvirčio statybą leidžiančių dokumentų (SLD) išdavimo statistiką. Išanalizavus įstaigos tinklapyje publikuojamų švieslenčių duomenis paaiškėjo, kad per pirmuosius tris šių metų mėnesius Lietuvoje patvirtinta 21,85 proc. daugiau statybos leidimų nei per tą patį 2025 metų laikotarpį. Pasak […]