Įdėti skelbimą

Patalpų oro svarba: kaip sumažinti jo užterštumą ir apsaugoti sveikatą

Didžiausią laiko dalį žmonės leidžia uždarose patalpose, todėl jose esantys daiktai ir vidaus oro kokybė yra ypatingai svarbi visuomenės sveikatai bei kasdienei savijautai. Medikai atkreipia dėmesį, kad patalpų viduje esanti teršalų koncentracija žmonėms sukelia vis daugiau negalavimų, o jų priežastis nėra paprasta nustatyti. Sumažėjus šviežio oro cirkuliacijai įvairios paskirties pastatuose atsiranda reiškinys, vadinamas „sergančio pastato sindromu“ (angl. sick building syndrome). Jį sukelia prastos ventiliacijos ir netinkamai prižiūrimo oro kondicionavimo derinys.

Patalpų oro taršos šaltiniai – mūsų aplinkoje

„Clean Air Day“ tyrimų duomenimis, oro užterštumas patalpose yra vidutiniškai 3,5 karto didesnis nei lauke. Pasaulio sveikatos organizacija šią problemą įvardija kaip „vieną pavojingiausių aplinkos poveikių sveikatai“.

Yra daug šaltinių, kurie prisideda prie oro taršos patalpose. Kai kurie jų yra atpažįstami pagal skleidžiamą nemalonų kvapą, tačiau yra daug tokių, kurių savo aplinkoje nepastebime. 

Orą teršia daug daiktų ir produktų, kuriuos žmonės naudoja, mato ar su kuriais kontaktuoja kiekvieną dieną. Pavyzdžiui, pelėsis, tabako dūmai, namų apyvokos priemonės, dažai, klijai ir tirpikliai, asmens priežiūros ir dezinfekavimo priemonės, oro gaivikliai ir žvakės. Taip pat daugelyje patalpų yra šildytuvai, orkaitės, krosnys, židiniai ir vandens šildytuvai, kurie degina kurą – dujas, žibalą, alyvą, anglį ar medieną ir jų kvapai taip pat gali kelti neigiamą poveikį sveikatai.

Poveikis ne visada lengvai atpažįstamas 

Šeimos gydytojas Julius Dabkus atkreipia dėmesį, kad žmogus per minutę įkvepia vidutiniškai 7-12 litrų oro, o fizinio aktyvumo metu net iki 50 litrų. Maži vaikai, pasak gydytojo, per minutę įkvepia du kartus daugiau oro, tenkančio vienam kilogramui kūno svorio negu suaugusieji, todėl oro taršos pasekmės vaikų organizmui yra sunkesnės.

„Net ir esant nedidelei teršalų koncentracijai ore, nuolat kvėpuojant tokiu oru organizme pamažu kaupiasi kenksmingos medžiagos, kurių poveikis pasireiškia ne iškart, o po tam tikro laiko“, – pabrėžia medikas.

  1. Dabkaus teigimu, neigiama patalpų oro taršos įtaka organizmui dažniausiai pasireiškia galvos skausmu, užsikimšusiais sinusais arba sloga, odos bėrimu, akių niežuliu, mieguistumu ir pasunkėjusiu kvėpavimu.

Prevencija – natūralus vėdinimas arba ventiliacija

Siekiant, kad gyvenamųjų patalpų oras būtų pakankamai švarus, pasak mediko, paprasčiausias ir pakankamai efektyvus vėdinimo būdas – natūralus, kai šviežias oras į patalpas patenka pro langus, orlaides ar mikroventiliacijos ertmes. J. Dabkus pabrėžia, kad patalpose būtina palaikyti ir tinkamą drėgmės lygį, nes didelis jos kiekis leidžia plisti dulkių erkutėms ir pelėsiams. 

Energetikos ir automatikos technologijų bendrovės ABB atstovas Lietuvoje Marjan Sadocha prabrėžia, kad gera ventiliacija oro kokybei itin svarbi, o mūsų šalies gyventojai vis dažniau domisi, kaip namuose ir kitose uždarose erdvėse gali pagerinti oro kokybę.

„Patalpų oro kokybės tema svarbi visada, tačiau oru plintančių virusų rizika sukėlė papildomų rūpesčių ir paskatino imtis veiksmų, siekiant užtikrinti kuo saugesnę ir sveikesnę aplinką pastatų viduje. Reaguodami į vyraujančią problemą pristatėme naują „FusionAir Smart Sensor“ jutiklį, kuris leidžia patalpose stebėti temperatūrą, drėgmę, anglies dioksido (CO2) ar lakiųjų organinių junginių kiekį ir taip sumažinti užsikrėtimo virusais riziką bei pagerinti oro kokybę“, – kalba M. Sadocha.

Jo teigimu, įrenginį galima valdyti per programėlę, skirtą temperatūros, ŠVOK (šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas), apšvietimo ar žaliuzių valdymui. Taip užtikrinamas bekontaktis valdymas ir sumažinama viruso plitimo rizika. Jutiklis užtikrina saugią oro kokybę, žmogaus kūnui tinkamą temperatūrą ir drėgmę, sureguliuotą apšvietimą ar apsaugą nuo tiesioginių saulės spindulių.

„Kai patalpose yra žmonių oro kokybė yra nuolat tikrinama ir, jei oras ima prastėti, dalyviai įspėjami vaizdiniais indikatoriais. Kai patalpa atsilaisvina, išmanusis jutiklis įjungia automatinį patalpos oro valymą ir paruošia ją sekantiems svečiams. Šis prietaisas greitai ir lengvai montuojamas, todėl idealiai tinka įvairiose patalpose: namuose, biuruose, viešbučiuose, švietimo įstaigose, bendrose pramogų ar poilsio zonose“, – teigia M. Sadocha.

Pranešimą paskelbė: Kristina Jugulytė, PR Service

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Stogulinija.lt – vieta, kurioje galima nusipirkti stogo dangą pigiau

Stogulinija.lt – vieta, kurioje galima nusipirkti stogo dangą pigiau

Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]


Namų saugumas šiandien: kokie iššūkiai dažniausiai lieka nepastebėti?

Namų saugumas šiandien: kokie iššūkiai dažniausiai lieka nepastebėti?

Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]


Aliuminiai langai ar plastikiniai: ką rinktis 2026 metais?

Aliuminiai langai ar plastikiniai: ką rinktis 2026 metais?

Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]


Pasaulinio lygio architektų verdiktas: ryškiausios ir geriausios Lietuvos miestų ateities vizijos gimė pajūryje

Pasaulinio lygio architektų verdiktas: ryškiausios ir geriausios Lietuvos miestų ateities vizijos gimė pajūryje

Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]


Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas dėl pastatų energinio naudingumo

Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas dėl pastatų energinio naudingumo

Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]


Statybos įstatymas papildytas Pastatų energetinio naudingumo direktyvos nuostatomis

Statybos įstatymas papildytas Pastatų energetinio naudingumo direktyvos nuostatomis

Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]