Metų pradžia – tinkamas laikas įvertinti praėjusių metų darbus. Apžvelgdamas juos, Kultūros infrastruktūros centro direktorius Šarūnas Šoblinskas teigė, kad 2021 metai padėjo labiau suprasti rinkos situaciją ir priimti sprendimus, kurie padėtų geriau rūpintis mūsų šalies istorijai svarbiais statiniais. Vienas iš tokių žingsnių – skatinti projektuotojus, statybos bendroves aktyviau imtis kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų.   

Siekiant efektyviau ir kokybiškiau užtikrinti nekilnojamų kultūros vertybių priežiūrą ir apsaugą, atsisakant valstybės ir privataus sektoriaus funkcijų dubliavimo,  2020-aisiais valstybės įmonė „Lietuvos paminklai“ pertvarkyta ir vietoj jos įsteigta biudžetinė įstaiga Kultūros infrastruktūros centras (KIC). Esminis įvykęs pokytis – visas reikiamas paslaugas (tyrimus, projektų rengimą, restauravimo, rekonstrukcijos ir statybos darbus) naujoji įstaiga perka iš įvairių rangovų, o jos specialistai organizuoja darbus ir kontroliuoja, kaip jie atlikti.

„Pagrindinis skirtumas yra tas, kad nebesame pelno siekianti, valstybės biudžeto lėšomis finansuojamame sektoriuje veikianti įmonė, konkuruojanti su kitais rinkos dalyviais. Taip pat prasiplėtė mūsų veiklos spektras – be paveldo statinių, mes tvarkome ir LR kultūros ministerijai pavaldžių kultūros įstaigų pastatus“, – komentavo esminius pokyčius KIC direktorius Š. Šoblinskas.

Ieškoma tiekėjų projektuotojų

Tačiau, pasak pašnekovo, pirmieji konkursai parodė, kad rinka nebuvo pasiruošusi tokiems pokyčiams.

„Atėjome į rinką, paskelbėme, kad norime pirkti projektavimo paslaugas, bet susidomėjimo, kurio tikėjomės, nesulaukėme. Tai, mūsų manymu, nulėmė kelios priežastys. Pirmoji – siūlomos sutarties sąlygos. Antroji – mums paskelbus apie konkursus, potencialūs tiekėjai jau buvo apsirūpinę darbais, nes projektuotojai darbus paprastai renkasi gruodžio–sausio mėnesiais, o mes apie juos pranešėme daug vėliau, tik patvirtinus  Paveldotvarkos programą“, – pasakojo KIC vadovas.

Išsiaiškinus situaciją, imtasi priemonių jai koreguoti. Sutartyse numatyta, kad už atliktus darbus bus mokama etapais, o ne juos visus baigus, nes tai gali užtrukti ir metus. Laimėję konkursus projektuotojai gali prašyti trims mėnesiams atidėti darbų pradžią, kol baigs turimus užsakymus, arba jeigu tai susiję su sezoniškumu. Teikiant dokumentus viešiesiems pirkimams užteks pridėti projektų vadovo kvalifikaciją įrodančius dokumentus, o informaciją apie kitų specialistų gebėjimus bus galima pristatyti vėliau. Šis punktas aktualus, kai darbams reikia pasitelkti retą specializaciją turintį darbuotoją, kurių rinkoje yra tik keletas ir kurių paslaugomis naudojasi daugelis įmonių.

„Taip pat pradėjome rengti potencialiems projektuotojams nuotolines konsultacijas, per kurias siekiame daugiau papasakoti apie objektus, kurių tvarkybai planuojame skelbti viešuosius pirkimus, atsakyti į rūpimus klausimus. Matome, kad tai didina rinkos dalyvių susidomėjimą ir mumis, ir mūsų perkamomis paslaugomis. Esame numatę atskirus perkamų paslaugų ir darbų sąrašų viešinimus, nes ne visiems tiekėjams yra aiški ir pakankamai suprantama Centriniame viešųjų pirkimų portale skelbiama informacija “, – pasakojo KIC vadovas.

Paveldotvarkos programos lėšos planuojamos trims metams

Kitas dalykas, turintis pagerinti kultūros paveldo objektų priežiūrą – tai, kad Paveldotvarkos programa sudaroma nebe vieneriems, o trejiems metams, pavyzdžiui, 2021-2023 metams ir pan. Tai leidžia geriau planuoti darbus, efektyviau išnaudoti lėšas ir lengviau rasti rangovų darbams atlikti.

Didžiausias pastarųjų metų iššūkis šioje situacijoje – dėl infliacijos sparčiai brangstančios statybos medžiagų ir darbų kainos. Pasak pašnekovo, šiuo atveju turėtų gelbėti galimybė indeksuoti pasirašytoje sutartyje numatytą paslaugų kainą.

Svarbiausia – kad rekonstruoti pastatai būtų naudojami

Pasak Š. Šoblinsko, 2021 metais užbaigta tvarkyti kiek daugiau statinių, nei buvo planuota. Priežastis – nepanaudotos neįvykusių viešųjų pirkimų lėšos perskirstytos kitiems objektams, kurių tvarkybos darbai jau artėjo prie pabaigos ir kurių rangovai galėjo grįžti ir baigti juos tais pačiais metais. Taip buvo perskirstyta beveik milijonas eurų ir ne viena bendruomenė, ne vienas savininkas galėjo džiaugtis anksčiau laiko sutvarkytais pastatais. 

„Malonu matyti, kad Kultūros ministerijai pavyksta įrodyti paveldo vertę, gauti vis didesnį finansavimą jam išsaugoti. Čia ir didelis Kultūros paveldo departamento indėlis, kad jie jaučia pulsą rengdami Paveldotvarkos programą. O jau ją patvirtinus darbų imasi KIC: skelbiame viešuosius pirkimus, organizuojame ir prižiūrime darbus“, – kalbėjo KIC vadovas.

Pašnekovo teigimu, maloniausia būna matyti, kaip užsakovai džiaugiasi baigtais darbais, iškart žino, kas įsikurs sutvarkytuose pastatuose, kokie renginiai juose vyks ir pan.

„Tada tikrai regime savo padarytų darbų prasmę, nes žinome, kad atnaujintas, sutvarkytas pastatas tarnaus vietos bendruomenei ar skatins turizmą, didins susidomėjimą miesteliu ar net visu regionu“, – kalbėjo Š. Šoblinskas.

KIC nuotraukose:

• KIC direktorius Š. Šoblinskas
• Keli iš pernai sutvarkytų objektų: teatro „Meno fortas“ pastatas, Kurklių sinagoga, Palūšės Šv. Juozapo bažnyčia, Alantos dvaras, Raubonių vandens malūnas.

Pranešimą paskelbė: Vaida Samuolytė, Kultūros infrastruktūros centras