Šviesa – vienas pagrindinių dalykų žmogaus gyvenime. Ji gali tiesiogiai paveikti ne tik psichologinę ar fizinę savijautą, bet ir turėti įtakos atliekamo darbo kokybei. Statant išmaniuosius miestus ir išmaniuosius pastatus, naudojamos inovatyvios technologijos. Tačiau net ir naujausi sprendimai nublanksta prieš „Biownlight“ natūralios šviesos technologiją.
Išmanioji šviesa – ribotas apibūdinimas
Pasibaigus šiltajam metų sezonui ir atėjus rudeniui ar žiemai, didelė dalis Lietuvos gyventojų kenčia dėl sezoninių emocinių sutrikimų, lydimų prastos nuotaikos, galvos skausmo, svorio augimo ir kitų problemų. Taip nutinka dėl natūralios šviesos trūkumo, nes tai sutrikdo emocinę pusiausvyrą ir išbalansuoja biologinį laikrodį.
Stipriausia natūrali šviesa mus džiugina šiltuoju metų laiku – vasarą, o trumpėjant dienoms ir vėstant orui, jos kiekis ima mažėti. Žmonės didžiąją laiko dalį praleidžia uždarose patalpose, kurios paprastai stokoja natūralios šviesos. Būtent todėl apšvietimas tampa vienu reikšmingiausių veiksnių, galinčių suteikti natūralios šviesos trūkumą pakeičiant jį alternatyviu, inovatyviu apšvietimu.
Tokia yra „Biownlight“ jau šešerius metus vystoma šviesos technologija, kuri yra tiek pažengusi, kad apibūdinimas „išmani šviesa“ jai yra per daug ribotas.
„Reikėtų tai vadinti gerąja šviesa. Išmanioji šviesa yra labiau ribotas apibūdinimas. Mūsų sprendimas yra gerokai aukštesnio lygio ir tai pripažįsta Europos šviesos asociacijos. Jos daug šneka apie gerąją šviesą – tiesiogiai darančią įtaką žmogaus biologiniams, cirkadiniams poreikiams.
Todėl ir „Išmaniajame mieste“ matome daug potencialo: išmanūs pastatai negali būti be inovatyvių sprendimų. Erdvės skirtos ne daiktams, o žmonėms. Čia jie praleidžia didelę dalį savo laiko, o prigimtinė šviesa yra natūrali. Todėl mūsų šviesos sprendimų idėja nukreipta į tai, kad perkeltume natūralią lauko šviesą į vidines erdves. Galima netgi sakyti, kad šios sistemos sukuriama šviesa yra arti tobulumo“, – sako „Biownlight“ produkto vystymo vadovas Ramūnas Danauskas.
Kartu su Vilniaus universiteto mokslininkais „Biownlight“ technologija dar 2018-aisiais gavo „Metų gaminio“ auksinį apdovanojimą, taip pat nominuota „TiL2018“ apdovanojimuose.
„Dažniausiai norint supaprastinti natūralios šviesos atkartojimą šviestuvuose maišomos dvi baltos spalvos: šilta ir šalta balta spalva. Tai tėra vizualinis efektas, mat tokios šviesos poveikis nėra giluminis, jis neatkartoja natūralios spalvos. Todėl mūsų produktuose maišomos septynios spalvos. Tai ne tik sudėtingesnė technologija, bet ir biologiškai paveiki, orientuota į žmogų.
Norime valgyti labiausiai mums tinkamą maistą, gerti geriausios kokybės vandenį. Taip yra ir su šviesa. Tai yra prigimtinis poreikis, todėl ji turi būti aukščiausio lygio“, – pasakoja R. Danauskas.
Naujiena – pastatomi toršerai
Natūrali šviesa svarbi ne tik darbe, bet ir privačiame gyvenime. Todėl „Biownlight“ technologija universali ir pritaikoma įvairiuose objektuose – kultūros namuose, gydymo įstaigose, senelių namuose, mokykloje, biure, gamybinėse patalpose ar gyvenamuosiuose namuose.
„Šviestuvai su šia technologija turi įvairaus montavimo galimybes: gali būti montuojami į lubas, prie jų ar nuleidžiami nuo lubų, jų korpusas gali būti įvairių atspalvių“, – sako R. Danauskas.
Jis taip pat pasakoja, kad pandemijos laikotarpiu sukurta ir naujiena.
„Tai – pastatomi toršerai. Jie įkvėpti pandeminio laikotarpio, kai stipriai išpopuliarėjo darbas iš namų ir poreikis turėti natūralia šviesa apšviestą darbo vietą.
Prieš išleisdami juos į rinką, surengėme eksperimentą: išdalijome 15 tokių šviestuvų žmonėms, kad jie juos naudotų savo darbo vietose. Buvo labai smagu aptarti rezultatus ir tai, kokį poveikį jie jautė. Dauguma jų šiuos šviestuvus pasiliko sau. Tai yra kokybiškos šviesos vaisiai“, – džiaugiasi „Biownlight“ atstovas.
„Biownlight“ šviestuvas turi aliuminio korpusą, pilnai perdirbamus dangtelius. Todėl tai yra ne tik kokybiška bei inovatyvi, bet ir ekologiška technologija.
Skandinaviškas dizainas
Pastaruoju metu didelio dėmesio sulaukia dizaino sprendimai. Visame pasaulyje įsigali nauja mada – minimalizmas. Tokį standartą atitinka ir „Biownlight“ šviestuvai.
„Šviestuvų dizainą mums kūrė žinomas Lietuvos dizaino industrijos atstovas Tomas Jasiulis. Jis turėjo kelias sudėtingas užduotis. Norint išgauti artimą natūraliai, kintančią baltą šviesą, dizainas turėjo tenkinti spalvų maišymo kameros parametrus. Tai yra skandinaviško tipo, minimalistinis dizainas, kuris realizuoja ir funkcinę gaminio pusę“, – teigia R. Danauskas.
„Išmaniajame mieste“ – nebe pirmą kartą
„Biownlight“ technologija pritaikoma „Išmanaus miesto“ konkurse nebe pirmą kartą. Natūralios šviesos technologija konkurso dalyviams buvo prieinama „Išmanusis miestas 7“ konkurse.
„Visus „Išmanaus miesto“ dalyvius supažindinome su mūsų technologija: kokia tai šviesa, kokie parametrai sudaro esminę naudą, kaip sistema gali būti geriausiai realizuojama atsižvelgiant į objektą“, – sako R. Danauskas.
Jis apibendrina, kad prieš penkerius metus „Biownlight“ technologija buvo dar mažai žinoma, tačiau dabar vis daugiau specialistų kalba apie gerąją, natūralią šviesą.
„Susipažįstame ir kalbamės su savo srities specialistais, ne tik jie, bet ir mes patys išplečiame akiratį. Todėl dalyvaujame projekte antrą kartą, tikiuosi, kad dalyvausime ir ateityje.
Jau dabar jaučiame, kad apie mus šneka ir mus pažįsta. Prieš penkerius metus buvo tik diskusija, o dabar turime ir realizuotų projektų, ir geresnį žmonių supratimą, ką suteikia natūrali šviesa. Natūrali šviesa tampa natūraliu pasirinkimu projektuose“, – įsitikinęs „Biownlight“ atstovas.
Pranešimą paskelbė: Ignė Dutova, UAB „Structum projektai”
VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA), vykdanti pagalbos Ukrainai projektus, dalinasi tarpiniais projekto „Teritorijų planavimas Ukrainos savivaldos institucijoms“ rezultatais. Pasak įstaigos atstovų, jungtinė Ukrainos ir Lietuvos specialistų komanda paruošė 700 kv. km dydžio teritorijos skaitmeninius ortofotografinius žemėlapius Kalitos ir Ivanivkos savivaldybėms. 2025 m. lapkričio mėn. pradėto projekto tikslas – Kyjivo apskrityje esančios Kalitos ir Černihivo […]
Konferencijoje „GERVĖ 2026“, surengtoje Kaune, kino centre „Romuva“, statybų, nekilnojamojo turto ir pramonės sektorių atstovai diskutavo apie esminius pokyčius, kurie jau keičia statybų sektorių Lietuvoje – nuo reguliavimo pertvarkos ir skaitmenizavimo iki tvarumo sprendimų, būsto prieinamumo ir miestų plėtros. Septintą kartą surengtas renginys subūrė verslo, viešojo sektoriaus ir ekspertų bendruomenę aptarti, kokių sprendimų šiandien reikia […]
Autorius: Raul Eamets, banko „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas Naftos krizė Artimuosiuose Rytuose tęsiasi. Optimistai buvo pradėję tikėtis, kad su paliaubomis Hormūzo sąsiauris vėl atsivers, tačiau jau dabar turėtų būti aišku – niekas taip greitai neišsispręs. Fizinėse sandorių rinkose nafta šiandien kainuoja 150 dolerių už barelį, ir šio pabrangimo poveikis mūsų degalinių dar net nepasiekė. Infliacija – […]
Neįprastai šalta žiema paskatino apie renovaciją ir senų pastatų apšiltinimą pagalvoti ne tik privačių namų savininkus, bet ir įvairių įstaigų vadovus, tarp jų ir mokyklų direktorius. KTU Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) mokslininkai, keletą mėnesių stebėję dvi identiškas mokyklas, iš kurių viena renovuota, turi perspėjimą: galvojant apie šildymą, reikia nepamiršti ir vėdinimo. 2024 metų kovą–gegužę […]
Vilniuje pradedamas trečiasis Neries krantinių atnaujinimo etapas centrinėje miesto dalyje. Nuo 2022 m. etapais tvarkytos kairiosios Neries krantinės jau tapo vilniečių pamėgta poilsio ir laisvalaikio erdve, o dabar bus tvarkoma likusi atkarpa tarp Žaliojo ir Baltojo tiltų, Goštauto gatvės pusėje. Vilniaus miesto savivaldybė išdavė statybą leidžiantį dokumentą jos rekonstrukcijai. Planuojama, jog vilniečiai atnaujinta krantinės atkarpa […]
VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA), vykdanti informacinės sistemos „Infostatyba“ priežiūrą, plėtojimą ir duomenų tvarkymą, apžvelgia 2026-ųjų metų pirmojo ketvirčio statybą leidžiančių dokumentų (SLD) išdavimo statistiką. Išanalizavus įstaigos tinklapyje publikuojamų švieslenčių duomenis paaiškėjo, kad per pirmuosius tris šių metų mėnesius Lietuvoje patvirtinta 21,85 proc. daugiau statybos leidimų nei per tą patį 2025 metų laikotarpį. Pasak […]