Vėdinamos fasadų šiltinimo sistemos nuo šiol – tik su nacionaliniais arba europiniais techniniais įvertinimais

Prasidėjus naujiems 2022-siems metams, vėl įsigaliojo statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 reikalavimas, kad pastatų projektavimui ir statybai galima naudoti vėdinamas sistemas, kurie privalo turėti Europos techninį įvertinimą (ETĮ) ir paženklintos CE ženklu arba turi Nacionalinį techninį įvertinimą (NTĮ). Tai reiškia, kad nebeliko galimybės projektuotojui suprojektuoti rinkinį iš atskirų, kad ir turinčių CE ženklinimą, elementų.

Pernai sausio 29 d. Aplinkos ministerija be aiškių argumentų buvo panaikinusi ir metams atidėjusi tokį reikalavimą, įsigaliojusį tų metų sausio 1 d.

„Sveikiname Aplinkos ministerijos apsisprendimą, kuris iš esmės gina vartotojų interesus, kadangi fasadai, apšiltinti sistemomis, turinčiomis techninius įvertinimus, nuo šiol bus žymiai patikimesni,” – sako Polistireninio putplasčio asociacijos prezidentas Saulius Skrodenis. Anot jo, nauja tvarka ypač svarbi renovuojant daugiabučius, kadangi naujos statybos užsakovai ir projektuotojai paprastai rinkdavosi kad ir brangesnes, tačiau sertifikuotas sistemas.  

Remdamasis savo kaip techninio prižiūrėtojo patirtimi, S. Skrodenis teigia, renovuotinų daugiabučių namų gyventojams aptariant jų namui parengtą investicijų planą ir fasadų šiltinimo sistemą, dažniausiai svarstoma tik kokią sistemą rinktis – tinkuojamą ar vėdinamą. Pasirinkus pastarąją, rangovas iš kuo įvairiausių gamintojų surankiodavo pigiausius komponentus, kurių ir kokybė abejotina, ir jų suderinamumas negarantuoja, kad bus pasiektas geras rezultatas.

Tuo tarpu naujų statinių užsakovai paprastai turi daugiau kompetencijos ir informacijos apie fasadų šiltinimo sprendinius. Tokie užsakovai vertina ilgaamžiškumą, kokybę ir saugumą. Jiems yra suprantama, kad projektuotojas net ir turėdamas geriausių ketinimų, neturėjo jokių galimybių tinkamai suprojektuoti vėdinamą fasadą pagal anksčiau galiojusią reglamento redakciją.

Kokios nesertifikuotų vėdinamų sistemų rizikos?

S. Skrodenis teigia, kad projektuotojai dažnai rengė projektus, apdailai naudodami ne tai paskirčiai skirtas keramikines plyteles, pritvirtintas keliais nerūdijančio plieno varžteliais, įsuktais į laikantį aliuminio karkasą, kuris pritvirtintas savisriegiais prie skirtingo medžiagiškumo metalinių gembių.

Tokie fasadai tampa pavojingi, kadangi skirtingi metalai skatina elektrolizę, todėl laikantys varžteliai ir kitos metalinės karkaso dalys  koroduoja, o naudojant netinkamos paskirties apdailines plyteles ir jas veikiant atmosferai bei neįvertintoms ekploatacinėms apkrovoms, joms kyla pavojus sutrūkinėti.

Pagal ankstesnės redakcijos reglamentą STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ projektuotojai neturėjo jokių galimybių tinkamai suprojektuoti vėdinamą fasadą, nes siūlydami savo paslaugas už mažiausią kainą, paprasčiausiai nevertindavo visų keliamų reikalavimų, numatytų šiame reglamente. Pavyzdžiui, vėdinamos sistemos atsparumo smūgiams kategorijos nustatomos bandymais, kurių projektuotojai įprastai neatlikdavo.

Be to, projektuotojas, parinkdamas vėdinamos sistemos rinkinio atskirus elementus, savo atsakomybe privalėjo skaičiavimais pagrįsti viso karkaso patvarumą, kas paprastai irgi nebuvo daroma.

Dabar projektuotojai rengs tik turinčias ETĮ ir paženklintas CE ženklu arba turinčias NTĮ vėdinamas sistemas, už kurių patikimumą visiškai atsakys tų sistemų tiekėjai. Šias sistemas sudarančios medžiagos turės būti natūraliai atsparios korozijai, drėgmei, pelėsiui ir ultravioletinei spinduliuotei – arba jos prieš naudojimą privalės būti atitinkamai apsaugotos.

Gerą daugiabučių atnaujinimo rezultatą gali lemti tinkamai parinkti sprendiniai dar rengiant investicijų planą. Šiame etape butų ir kitų patalpų savininkai turi gauti išsamią ir teisingą informaciją apie fasadų šiltinimo sistemas, naudojamų medžiagų ir komponentų savybes, jų gamybos ir eksploatavimo poveikį aplinkai ir žmogaus sveikatai, perdirbimo galimybes fasadą ar visą pastatą demontuojant.

Dabartinės Vyriausybės programoje, be kita ko, kalbama ir apie Renovacijos bangą ir siekį per metus renovuoti 1000 daugiabučių. Iki šiol Lietuvoje renovuota apie 3850 arba maždaug 10 proc. visų renovuotinų senų daugiabučių.

Pranešimą paskelbė: Saulius Skrodenis, Polistireninio putplasčio asociacija