Statybų sektorius laukia pokyčių – rinkoje atsiras daugiaaukščiai mediniai pastatai

Statybų sektorius Europos mastu pradeda istorinę transformaciją, o įsibėgėjantys procesai per artimiausius keletą metų turėtų stipriai pakeisti tradicinių statybos medžiagų gavybos, pastatų statybos ir renovacijos industrijas. Ateities perspektyva statybų verslui – tvari veikla, orientuota į poveikio klimatui neutralumą. Lietuvoje, statant visuomeninius pastatus, siekiant tvarumo ir poveikio klimatui neutralumo, numatoma plačiau naudoti medieną ir kitas organines medžiagas.  

Statybų sektoriaus laukiantys pokyčiai

Europos žaliasis kursas išryškina ateities perspektyvą statybų verslui – tvari veikla, orientuota į poveikio klimatui neutralumą. Atsižvelgiant į šią perspektyvą, Lietuvos Vyriausybės programoje numatytas tikslas – iki 2024 m. visus naujus viešosios paskirties pastatus statyti iš medienos ir kitų organinių medžiagų, kurios sudarytų 50 proc. viso statinio statybos medžiagų. Šiuo metu tokių statinių statyba nedraudžiama, tačiau teisės aktuose reglamentuojamas leidimas statyti santykinai nedidelius, riboto aukščio statinius. Taipogi yra siūlymų ir esamiems seniems daugiabučiams namams šiltinti naudoti gamyklose pagamintus modulinius skydus, kurie atvežami ir pritvirtinami tiesiai prie sienų. Tačiau kaip rodo ankstesnės kitų šalių patirtys įgyvendinant panašaus tipo renovacijos projektus buvo susidurta su nemažais iššūkiais dėl standartizuotų sprendinių naudojimo ir pritaikomumo. Tai labai susiję su nevienodos serijos pastatytais namais bei esamų pastatų geometrinių matmenų nuokrypiais, nes realiai kiekvienas pastatas gaunasi unikalus, o tai neleidžia greitai pritaikyti esamų sprendimų.

Šiais metais balandžio mėn. Aplinkos ministerijos inciatyva buvo suburta ekspertų darbo grupė, kuri parengė siūlymus dėl organinių ir medienos statybos medžiagų visuomeninių pastatų statybai naudojimo galimybių. Ekspertų nuomone, Lietuva yra pasirengusi tokiems statybų sektoriaus pokyčiams – šalies įmonės turi nemažai medinių skydinių ir modulinių pastatų gamybos patirties. 98 proc. tokios lietuviškos produkcijos eksportuojama į užsienio, dažniausiai Skandinavijos, šalis. Vakarų Europos ir Skandinavijos šalyse jau dabar medinių namų statybai griežti ribojimai netaikomi, pavyzdžiui, Norvegijoje yra pastatytas net 85,4 m.  aukščio medinis pastatas.

Nuo 2024 metų Lietuvoje siūloma sušvelninti aukščio apribojimus ir įteisinti galimybę projektuoti ir statyti daugiaaukščius pastatus.

Diskutuojama dėl medžiagų pasirinkimo

„Siekiant skatinti medienos ir organinių medžiagų įsisavinimą bei sudaryti sąlygas taikyti tvaresnę statybos praktiką, kai pusę visuomeninės paskirties pastato statybinių medžiagų sudaro mediena ar organinės medžiagos, būtinas ypatingas dėmesys tokių pastatų  gaisrinei saugai, kaip vienam iš esminių statinio reikalavimų. Visų pastato laikančiųjų konstrukcijų atsparumas ugniai turi būti užtikrintas įvertinant jų mechaninį atsparumą ir pastovumą. Be to, gaisro metu turi būti apribotas jo išplitimas, užtikrintas saugus žmonių išėjimas iš gaisro apimto pastato, sudarytos sąlygos ugniagesiams saugiai vykdyti gelbėjimo ir gesinimo veiksmus, mažinti gaisro žalą“, – sako Algis Čaplikas, Projektų ekspertizės ir gaisro saugos įmonių asociacijos vadovas.

Projektuojant ir statant medinių konstrukcijų pastatus labai svarbus tampa naudotinų medžiagų pasirinkimas ir jų degumo klasifikacija. Prisiminkime, kad pagal medžiagos atsaką į gaisro pobūdį statybos produktai skirstomi į A1, A2, B, C, D, E, F klases. Tik A klasės gaminiai yra nedegūs.  Norint statyti medinius daugiaaukščius pastatus Lietuvoje, šiuo metu aktyviai diskutuojama dėl galimybių leisti naudoti degesnes konstrukcijas ir apdailą statant tokius statinius iš medžio, kurio degumo klasė  D-s2, d0). Statybinėse konstrukcijose ją reikia apsaugoti ir nuo ugnies, todėl gaisro plitimas gali būti ribojamas žemesnės degumo klasės statybos produktus, naudojant statinio konstrukcijoms (lauko ir vidinėms), dengiant mažesnio gaisrinio pavojingumo statybos medžiagomis.

Svarbu numatyti ir įgyvendinti kitas aktyvias ar pasyvias gaisrinės saugos priemones. Pavyzdžiui, Lenkijoje naujų pastatų išorinėse sienose nuo 25 m. aukščio privaloma naudoti tik nedegias izoliacines medžiagas, Vokietijoje draudžiama naudoti degią šilumos izoliaciją pastatuose, kurių aukštis didesnis nei 22 m, o žemesniuose pastatuose privaloma įrengti liepsnos plitimą stabdančias juostas iš nedegių medžiagų.

Iš statistinių duomenų matyti, kad greitai į kitas patalpas plintantis gaisras sukelia gerokai didesnių turtinių nuostolių, o mirtinų aukų skaičius padidėja net trigubai, todėl tinkamų statybinių medžiagų pasirinkimo svarba neginčijama.

Svarbu pasirinkti tinkamas medžiagas

Pasak UAB „ROCKWOOL“ techninio vadovo dr. Andriaus Buskos, užsakovams ar investuotojams, architektams, projektuojantiems pastatus ir rangovams, atliekantiems statybos darbus, naudoti aukštesnių degumo (A–B) klasių medžiagas arba žemesnės degumo klasės produktus dengti mažesnio gaisrinio pavojingumo statybos projektais, nes tokiu būdu sudaroma nuolat veikianti pasyvi priešgaisrinė apsauga, nereikalaujanti priežiūros ar einamojo remonto, neleidžianti gaisrui išplisti ir ribojanti gaisro plitimo galimybę į kitas patalpas.

Statybos ekspertų nuomone, norint gerai apšiltinti medinį namą, svarbu pasirinkti tinkamą būdą ir efektyvią medžiagą, užtikrinančią gerą šilumos izoliaciją ir priešgaisrinę apsaugą, o geriausia apsauga medienai – akmens vata. Tai saugiausias pasirinkimas, nes akmens vata yra nedegi (aukščiausia A1 degumo klasė) gerina pastatų priešgaisrinės saugos lygį.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek mediena, tiek akmens vata derinasi tarpusavyje dėl savo natūralumo, ilgaamžiškumo, atsinaujinamumo gamtoje bei galimybės perdirbti. Specialistai akcentuoja gerą abiejų medžiagų suderinamumą konstrukcijose bei ilgametę pozityvią patirtį naudojant šias abi statybines medžiagas statant ar atnaujinant pastatus.

„Tai yra tikrai labai sveikintinas ir ilgai lauktas Aplinkos ministerijos žingsnis. Labai tikiuosi, kad tai bus ne vienadienis eksperimentas, o toks medžiagų derinimas taps įprasta praktika. Manau, kad tiek užsakovai, tiek projektuotojų bei statybininkų bendruomenės priims šį iššūkį“, – kalbėjo Algis Čaplikas, Projektų ekspertizės ir gaisro saugos įmonių asociacijos vadovas, buvęs Aplinkos ministras.

Pranešimą paskelbė: Edgaras Misiukas, UAB ROCKWOOL