Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimai: ką reikia žinoti

Šių metų liepos 1 d. įsigaliojus LR Teritorijų planavimo įstatymo (TPĮ) pakeitimams, keičiasi ir reikalavimai gyventojams, besiruošiantiems statyti namus tam tikroje teritorijoje.

Apie įstatymo pakeitimus kalbamės su Utenos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyr. architektu Sauliumi Zoku.

Gerbiamas architekte, kas gi keičiasi minėtame įstatyme?

Įstatyme 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, kai numatomas teritorijos vystymas, o numatomiems sprendiniams nepakanka esamos ir (ar) suprojektuotos inžinerinės ir (ar) socialinės savivaldybės infrastruktūros ir ją reikia planuoti, rengiami detalieji planai.

Reikia pažymėti, kad įstatymo 17 straipsnio 5 punkto nuostatos numato naujuosius detaliuosius planus rengti ne mažesnei kaip kvartalas teritorijai, t. y. detaliųjų planų rengimo sąlyga – ne tik padėtis, kai numatomas teritorijos vystymas ir reikia planuoti savivaldybės infrastruktūrą, bet ir kai planuojama teritorija, kuriai nustatomas naudojimo reglamentas, ne mažesnė kaip kvartalas.

Savivaldybės administracija, gavusi gyventojo prašymą, turi išnagrinėti ir įvertinti kiekvieną situaciją ir priimti sprendimą dėl detaliojo plano rengimo ir plano ribų.

Kokie veiksniai paskatino įstatymo pakeitimus?

Reikia pasakyti, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. (kada žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimas, rengimo reikalavimų išdavimas ir projektų derinimas kaimo vietovėse buvo perduotas savivaldybėms) iki 2021 m. liepos 1 d., rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, darnios plėtros ir urbanizacijos nebuvo galima užtikrinti.

Be to, infrastruktūrai planuoti ir įrengti iki liepos 1 d. nebuvo būtini detalieji planai, o infrastruktūros įrengimas buvo sprendžiamas techninio projekto rengimo (derinimo) metu. Apie minėtų žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą informuoti suinteresuotą visuomenę (kaimynių žemės sklypų savininkus registruotais laiškais, spaudoje, seniūnijose, stende planuojamoje teritorijoje) ir viešai svarstyti (viešas susirinkimas) nebuvo numatyta. Viešinimas, derinimas ir tikrinimas yra atliekamas žemėtvarkos planavimo dokumentų informacinėje sistemoje (ŽPDRIS), kuri ne kiekvienam gali būti pasiekiama.

Todėl TPĮ pakeitimų nuostatos įtvirtintos siekiant pagrindinio TPĮ tikslo – užtikrinti darnią teritorijų plėtrą ir racionalią urbanizaciją, ribojant buvusią galimybę vykdyti TPĮ 20 straipsnyje nurodytą statybą tik pagal bendrųjų planų sprendinius ten, kur nėra esamos ir (ar) suprojektuotos inžinerinės ir (ar) socialinės savivaldybės infrastruktūros ir ją reikia planuoti, nes tokia statyba prieštarauja darnaus vystymosi principams. Balansas tarp teritorijų planavimo normų, turinčių užtikrinti tvarią miestų bei neurbanizuotų teritorijų plėtrą, ir tarp privačių (verslo) interesų vystyti minėtą plėtrą yra būtinas. Nesuklysiu pasakęs, kad urbanizuotose ar urbanizuojamose teritorijose dar ir dabar trūksta inžinerinės ir (ar) socialinės infrastruktūros. Todėl kiekvienas nekilnojamojo turto vystytojas, prieš planuodamas objektą, įvertins savo galimybę, nes sąlygose detaliajam planui rengti ras įsipareigojimų dalį investicijų skirti šaligatviams nutiesti, keliui, sankryžai ar kitiems inžinerinės ir (ar) socialinės infrastruktūros objektams įrengti.

Paminėjote kvartalą. Kaip apibrėžiama ši sąvoka?

Kvartalas – tai gyvenamosios vietovės urbanizuotos ar urbanizuojamos teritorijos struktūros elementas, kurį mažiausiai iš trijų pusių riboja inžinerinių komunikacijų koridoriai ar natūralūs barjerai – žemės reljefo formos, vandens telkiniai, želdiniai, antropogeniniai komponentai (elektros linijos, keliai) ir kt. Taip pat planuojant teritorijas reikia vadovautis bendrųjų ir specialiųjų planų sprendiniais, kuriuose nustatyta planuojamos teritorijos erdvinė struktūra ir teritorijos naudojimosi privalomosios nuostatos, reikalavimai arba reglamentas ir apsaugos principai.

Kas turi rengti detaliuosius planus: savivaldybė ar gyventojas?

Detalųjį planą inicijuoja ir finansuoja tas, kuris nori planuoti savo sklypo ar sklypų teritoriją. Detaliojo plano rengimo iniciatorius yra vieno ar kelių sklypų savininkas. Jei teritorija, kurioje numatoma planuoti, turi kvartalo požymius, apie planavimą turi būti informuojami į kvartalo sritį patenkantys gretimų sklypų savininkai.

Savivaldybė itin atidžiai vertina, kada gali būti rengiami žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektai, kada – detalieji planai.

Inicijuotojas, kuris nori planuoti teritoriją, turi kreiptis į savivaldybę, teikti prašymą, kurį savivaldybė nagrinėja ir informuoja apie priimtus sprendimus.

O jei statytojas nesikreips į savivaldybę ir neinicijuos detaliojo plano rengimo?

Jei statytojas neinicijuos detaliojo plano rengimo, jam paprasčiausiai nebus išduotas statybos leidimas.

Įsigilinti į LR Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas ir naujoves statytojams, matyt, reikia padėti…

Taip. Remiantis dabartine TPĮ redakcija, planuojant, tarkime, gyvenamųjų namų kvartalą, bus būtina rengti detalųjį planą, nes tokiam kvartalui reikalinga projektuoti ir įrengti infrastruktūrą (vandentiekio, nuotekų tinklus, tiesti šilumos trasą ar pasirinkti kitą šilumos šaltinį, gatves, kelius). Įstatymą gali būti sudėtinga suprasti kiekvienam, besiruošiančiam planuoti. Tikėtina, kad detalieji planai turės būti rengiami dažnais atvejais. Todėl kviečiame domėtis naujovėmis, prireikus, gyventojus konsultuosime, kad būtų išvengta nesusipratimų ir neliktų erdvės interpretacijoms.

Pranešimą paskelbė: Lolita Kaminskienė, Utenos rajono savivaldybės administracija