Lietuviškojo polistireninio putplasčio gamintojai žengia žiedinės ekonomikos keliu

Polistireninio putplasčio asociacija savo tinklalapyje paskelbė interaktyvų žemėlapį su informacija, kur jos nariai ir partneriai priima po statybų likusio švaraus statybinio polistireninio putplasčio EPS atraižas.

„Polistireninis putplastis yra „žaliausia“ iš Lietuvoje naudojamų pagrindinių šiltinimo medžiagų, kadangi jam pagaminti reikia itin mažai energijos ir jis gali būti lengvai perdirbamas ir panaudotas naujam EPS gaminti. Šiemet įgavę atliekų tvarkytojų statusą, asociacijos nariai siūlo visuomenei prisidėti prie žiedinės ekonomikos kūrimo Lietuvoje ir pateikti putplastį perdirbimui,“ – sako Polistireninio putplasčio asociacijos prezidentas Saulius Skrodenis.

Pasak jo, Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama ne tik statybos produktų kokybei, bet ir tam, kokį ekologinį pėdsaką pasirinktas produktas palieka per visą jo gyvavimo ciklą.   

70-ties metų kelias į žiedinę ekonomiką

Prieš 70 metų išrastas putplastis gali būti perdirbtas daug kartų nesikeičiant jo savybėms. Jau kelis dešimtmečius EPS pasaulyje yra perdirbamas ir tampa žaliava, kuri vėl naudojama EPS gaminti. Dėl itin gerų termoizoliacinių savybių, tvirtumo ir lengvumo EPS naudojimas išplito į kuo įvairiausias žmogaus veiklos sritis.

Putplastis perdirbamas dviem etapais. PPA nariai naudoja smulkinimo ir presavimo įrangą, kuri leidžia EPS nuopjovas suspausti į blokus ir pateikti juos partneriams Lietuvoje arba užsienyje. Pagrindinis partneris – Kaune veikianti bendrovė „R@R Ideas“, kuri supresuotą EPS perdirba į EPS granules, kurios naudojamos naujiems  EPS produktams gaminti.

Produktas gaminamas būsimo gaminio formoje kaitinant iki 1,5 cm skersmens dydžio granules, kurių tūris išsiplečia iki 50 kartų. Išsiplėtęs putplastis turi 98 proc. oro ir 2 proc. polistireno. Statybinis putplastis EPS gaminamas dideliais blokais, kurie paskui supjaustomi.  

Pagrindinės polistireno sudėtinės medžiagos yra organiniai junginiai stirenas ir pentanas – angliavandeniliai, gaunami iš naftos. Visa tai – chemijos pramonės produktai.

Prieš 70 metų užpatentavęs polistireninį putplastį EPS, Vokietijos chemijos koncernas BASF jau yra sukūręs pirolizės technologijas, kai itin aukštoje temperatūroje EPS suskaidomas į pirmines chemines medžiagas.

Palankus kontekstas, dideli tikslai

S. Skrodenis pažymi, kad polistireninio putplasčio gamintojų tikslą siekti žiediškumo skatina pokyčiai Lietuvoje ir visoje Europoje.

Aplinkos ministerijos parengtas Atliekų prevencijos ir tvarkymo planas numato, kad nuo 2023 m. visiems – ne tik statybos sektoriaus įmonėms, bet ir gyventojams – bus privalu atskirai rūšiuoti buityje susidarančias statybines atliekas. Būsto remonto atliekas bus draudžiama mesti į mišrių komunalinių ar pakuočių atliekų konteinerius ar palikti šalia jų. Tokias atliekas bus privalu  pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.

„Turėtume eiti Šiaurės šalių patirties keliu ir nuosekliai plėtoti rūšiuojamų atliekų asortimentą. Štai  Danijoje polistireninio putplasčio atliekų surinkimas perdirbimui pradėtas 1995 metais. Tai buvo EPS gamintojų iniciatyva, o dabar prie EPS surinkimo prisideda ir kiti rinkos dalyviai, ir – svarbiausia – savivaldybės“, – sako PPA prezidentas S. Skrodenis.

Danijoje atskirai nuo kitų atliekų EPS jau surenkamas 40-je savivaldybių, kuriose gyvena 47 proc. šalies gyventojų. 17 savivaldybių jį rengiasi išskirti iš bendro plastiko atliekų srauto, o dar 21 savivaldybę EPS pramonės atstovai konsultuoja, kaip tai padaryti.

„Todėl šiemet aktyviai dalyvavome Aplinkos ministerijos ir Šiaurės ministrų tarybos inicijuotame projekte, kuriuo siekiama Lietuvoje įdiegti Europos Šiaurės valstybėse naudojamą atliekų ženklinimo piktogramomis sistemą. Jos diegimas bus geras postūmis sumažinti mūsų atsilikimą nuo „žaliausių“ valstybių“, – sako S. Skrodenis.

Danijos aplinkos apsaugos agentūros užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, perdirbant 1 kg EPS, sutaupoma 1,8 kg CO2 palyginti su visiškai naujo EPS gamyba.

Europos polistireninio putplasčio gamintojų asociacija (European Manufacturers of Expanded Polystyrene, EUMEPS) yra įsipareigojusi, kad Europos EPS pramonė iki 2025 m. perdirbs 46 proc. EPS atliekų. PPA yra EUMEPS narė.

Visas Lietuvos statyboms reikalingas putplastis EPS pagaminamas pačioje Lietuvoje, įvairiose jos vietose, tad EPS tiekimo grandinė labai trumpa ir žalia, taip pat ir dėl EPS lengvumo. Be to, PPA nariai įgyvendina atsinaujinančios energetikos projektus, o tai jų produkciją daro dar žalesnę.

„Dabar kviečiame visą visuomenę aktyviau įsitraukti į sąmoningą polistireninio putplasčio rūšiavimą ir tiekimą perdirbimui, kad visų mūsų veikla paliktų kuo mažesnį pėdsaką gamtoje”, – sako PPA prezidentas S. Skrodenis. Putlasčio atraižos perdirbėjams turi būti pristatomos švarios ir tinkamai supakuotos. EPS priimančios įmonės gali turėti savo taisykles, todėl prieš vežant turimas atraižas rekomenduojame paskambinti ir apie tai pasiteirauti.

Vokietijos valdžios institucijų užsakymu atlikti tyrimai (2019 m. ir 2020 m.) pabrėžė išskirtinį EPS izoliacijos ekologinį patrauklumą per visą jo gyvavimo ciklą. Daugelyje svarbiausių panaudojimo sričių programų EPS izoliacija laikoma ekologiškiausia alternatyva palyginti su mineralinėmis ar kitomis sintetinėmis medžiagomis.

Kiek anksčiau, 2014 metais, britų mokslininkai ištyrė išorinių atitvarų pagrindinių šiltinimo medžiagų poveikį aplinkai. Medžiagos tirtos pagal šešiolika poveikio kriterijų, ir nustatyta, kad pagal keturiolika jų EPS palieka mažiausią pėdsaką.

Grupė Lenkijos specialistų išorinių termoizoliacinių sistemų naštą aplinkai tyrė pagal devynis aplinkos rodiklius ir nustatė, kad EPS sukelia mažiausią poveikį aplinkai, įskaitant globalinio šiltėjimo potencialą.

Pranešimą paskelbė: Saulius Skrodenis, Polistireninio putplasčio asociacija