Tvarūs UPONOR sprendimai. Investicijos sugrįžta ekonomija, efektyvumu ir švaresne energija

Mikroklimato sprendimų ir šildymo bei vandentiekio sistemų gamintoja kompanija UPONOR, atliepdama tvarumo principus, sprendimus diegia dviem kryptimis: efektyvina gamybą ir rinkai siūlo naujos kartos gaminius bei sprendimus.

Jungtinės Tautos paskelbė 17 darnaus vystymosi tikslų, kuriuos pažangios įmonės 2015–2030 m. turi įdiegti savo veikloje. UPONOR kompanija, kurios dalimi yra ir Lietuvoje veikianti UAB UPONOR, kaip savo veiklos prioritetus išskyrė 4 tikslus, labiausiai susijusius su kompanijos veikla.

Veikia keturių prioritetų zonoje

„Šie 4 tikslai yra UPONOR tvarumo politikos atrama, diegiant inovacijas, perorganizuojant procesus, – sako UAB UPONOR direktorius Marius Pastarnokas. – Mūsų kompanija aktyviai veikia įgyvendindama tikslus, susijusius su vandens tausojimu, darbuotojų gerove, atsakingu vartojimu ir CO2 emisijos mažinimu.“

Šylantis klimatas jau yra problemiška realybė – sausros tampa normaliu reiškiniu net ir Lietuvoje. Todėl vandens, kaip ir bet kurio kito ištekliaus švaistymas, yra netoleruotinas, o kokybiško, apsaugoto nuo užteršimo geriamojo vandens tiekimas tampa vis svarbesnis. Kompanija dėmesingai tobulina gamybos procesus, siekdama sumažinti gamybai sunaudojamo vandens kiekį. Tuo pat metu kuriamos technologijos, užtikrinančios aukštą geriamojo vandens kokybę kiekvienam vartotojui.

Siekdama sukurti kokybiškas, vienodų galimybių visiems darbo vietas, kompanija didelį dėmesį skiria ir saugiam darbui, ir profesiniam tobulėjimui.

„Mums atsakingas vartojimas ir gamyba reiškia ilgalaikį bei tvarų produktų ir paslaugų vystymą. Šie procesai neatsiejami nuo efektyvaus žaliavų naudojimo ir darbo procesų, gaminių integravimo į žiedinę ekonomiką – tai dar viena kryptis, kurią pasirinko kompanija, – sako M. Pastarnokas. – Mes nuolat siekiame sumažinti bendrą mūsų verslo poveikį klimato kaitai ir padidinti energijos vartojimo efektyvumą.“

Matuoja pasiekimo rodiklius

Atsakingą kompanijos požiūrį į išsikeltus tikslus rodo faktas, kad UPONOR įkūrė specialų departamentą tvarumo tikslams įgyvendinti. Departamentas matuoja pasiekimo rodiklius, stebėdamas, kaip įgyvendinami prisiimti įsipareigojimai.

Departamento duomenimis, bendras kompanijos energijos sunaudojimas, lyginant 2019 ir 2020 m., sumažėjo nuo 218 iki 208,5 MWh; vandens vartojimas sumažėjo nuo 154,1 iki 139,3 kub. m; CO2 emisija gamybos metu – nuo 8,4 iki 6,7 t; UPONOR reikmėms naudojant žaliąją energiją, išmetimai sumažėjo nuo 27 iki 14,4 tonų.

Optimizavimo procesai, efektyvinamos technologijos paveikė ir atliekų kiekius: nors produkcijos gaminama daugiau, tačiau atliekų, susidarančių gamybos metu, sumažėjo nuo 18,1 t iki 15,9 tonų. UPONOR atliekų politiką plėtoja dviem kryptimis. Nors vamzdžių gamybos medžiaga sunkiai perdirbama, kompanija rado būdą, kaip iš esmės perdirbti kuo daugiau gamybos metu susidarančių atliekų. Antras žingsnis – ieškoma sprendimų, kaip surinkti ir perdirbti UPONOR gaminių atliekas iš statybviečių ar užbaigus pastato gyvavimo ciklą.

„Rodikliai leidžia suvokti, kaip įgyvendinami įsipareigojimai, kiek efektyvūs procesai, ką reikia koreguoti. Ir šis procesas yra nenutrūkstamas – kompanija į jį investuoja nuolat, – sako M. Pastarnokas. – Vaizdžiai tariant, UPONOR siekia, kad kompanijos gaminama produkcija – nuo jos gamybos iki dalyvavimo visame gyvavimo cikle – paliktų kuo mažesnį anglies dvideginio pėdsaką.“

Taupo iki 30 proc. energijos ir kuria komfortišką mikroklimatą

Tvarumo siekis yra dvipusis: UPONOR rinkai teikia gaminius ir sprendimus, kurie į tvarumą orientuoja ir klientus.

Didelės UPONOR investicijos yra nukreiptos į pasyvių šildymo-vėsinimo sistemų kūrimą ir jų tobulinimą. Pirmieji pastatai, kurių mikroklimatą užtikrina pastato konstrukcijos, o ne kondicionavimo įranga, Vokietijoje pastatyti jau daugiau kaip prieš 20 metų. Juos eksploatuojant buvo nustatyta, kad pastatų vėsinimui, kai naudojamos termiškai aktyvios konstrukcijos arba TABS, reikia iki 30% mažiau energijos, nei naudojant kondicionavimo sistemas. Dar daugiau, šiuolaikiniai gruntiniai šilumos siurbliai turi vadinamąją free cooling funkciją, t. y. šilumos siurblys vėsinimui gali naudoti žemės gelmių energiją nepasitelkiant kompresoriaus, taip vėsinimui naudojamos energijos kiekį priartindamas prie nulio.

„Ne mažiau svarbus yra pastato ir jo sistemų eksploatacijos laikas. TABS sistemos tarnavimo laikas pagal standartus yra ne mažiau kaip 50 metų. Šilumos siurblio resursas, aišku, yra mažesnis, tačiau tokioje sistemoje šilumos ir šalčio šaltinis yra lengvai keičiami, neardant likusios sistemos, – aiškina skirtumus M. Pastarnokas. – VRV arba kondicionavimo sistemoje visi komponentai yra susiję. Praėjus 10 metų, nebūtinai pavyks pakeisti vieną sugedusį vidinį sistemos bloką, kadangi naujos kartos gaminiai dažnai negali būti prijungti prie senojo išorinio bloko. Ne mažiau problemų kyla, jei montuojant padaromos klaidos ir nekokybiškų sujungimų vietose atsiranda freono nuotėkis. Tokių avarijų remontas yra labai brangus.“

Tradicinės kondicionavimo sistemos nepajėgios sukurti komfortiško mikroklimato. Kad sušildytų arba atvėsintų patalpą, šios sistemos pučia šaltą arba karštą orą viename taške, taip sudarydamos erdves, kuriose darbuotojai ar gyventojai negali jaustis komfortiškai arba netgi rizikuoja susirgti peršalimo ligomis. O pastatui vėsinti ir šildyti pasitelkus konstrukcijas, išgaunama tolygi temperatūra visoje darbo arba gyvenamojoje erdvėje, susiformuoja puikus mikroklimatas ir kyla produktyvumas.

Suteikė modernius įrankius projektuotojams

Pasiūliusi kitokį vėsinimą ir šildymą, UPONOR susidūrė su iššūkiu: trūksta projektuotojų, kurie norėtų ir galėtų tokias sistemas projektuoti. Lietuvoje įprasta šildymui-vėsinimui rinktis sistemas, kurias projektuojant lengva išvengti klaidų ir nereikia atlikti sudėtingų skaičiavimų.

„Susiduriame su realybe, kai projektuotojai suprojektuoja ženkliai didesnės galios negu reikia įrenginius – kad esant ekstremalioms sąlygoms, kokios ištiko ir šią vasarą, užplūdus tropiniams karščiams, būtų užtikrinta reikiama temperatūra, – pastebi M. Pastarnokas. – Tačiau kyla problema: esant dideliam vėsos poreikiui, įpučiamo į patalpas oro temperatūra turi būti taip sumažinama, kad pusė biuro patalpos negali būti naudojama dėl labai didelio temperatūrų skirtumo ir persišaldymo tikimybės.“

Kompanija ėmėsi problemą spręsti. Bendradarbiaujant su srities profesionalais, sukurta „UPONOR BIM“ platforma su biblioteka, būtinais įrankiais ir paslaugomis, t. y. sukurti įrankiai, kuriais galėtų naudotis projektuotojai ir rengti modernios rinkos poreikius atitinkančius projektus. UPONOR produktų informacijos valdymo sistemos integruotos į visus įrankius, taip užtikrinama, kad gaminio duomenys visada atnaujinami. Automatinės funkcijos supaprastina kasdienį projektuotojų darbą, patobulina darbo procesus ir projektavimo kokybę.

Kuriant ŠVOK sistemas, nemažai projektuotojų dirba REVIT aplinkoje, kurioje nėra šildymo / vėsinimo skaičiavimų. Kompanija pasiūlė įrankius, kurie sudėtingus šių sistemų elementus integruoja ir į REVIT – tokias galimybes teikia itin mažai įmonių.

„Taigi projektavimas, dirbant su UPONOR gaminiais ir sistemomis, tampa kur kas paprastesnis, bet tuo pat metu – ir modernus, atliepiantis rinkos spaudimą projektuoti mažai energijos naudojančias, bet itin efektyvias ŠVOK sistemas. Tvarumo principai šiuo atveju įgyvendinami ir projektuotojų darbe, nes nebelieka pasikartojančių darbų, tad mažinamos darbo sąnaudos, bet pasiekiami tvaresni rezultatai – suprojektuojamos tvarios ŠVOK sistemos, laiku įgyvendinami projektai“, – pažymi UAB UPONOR direktorius Marius Pastarnokas.

UPONOR iliustr.

Pranešimą paskelbė: Lida Lapkienė, MB „Redakcija plius”