Tyrimas parodė: kas antras gyventojas per atostogas nerimauja dėl būsto saugumo, dalis dėl to net grįžta namo

Atostogos didelei daliai žmonių kelia ne tik džiaugsmą, bet ir papildomo nerimo, o net dešimtadalis jaudinasi taip stipriai, kad dėl to net yra pasiryžę nutraukti poilsį ir grįžti namo. Tai paaiškėjo po vienos didžiausių šalyje saugos tarnybų „Ekskomisarų biuro“ užsakymu atliktos Lietuvos gyventojų apklausos. Saugumo ekspertai atkreipia dėmesį, kad ilgą laiką informuojant visuomenę apie vagystes atostogų laikotarpiu, vis dar mažai žmonių imasi iš tiesų konstruktyvių priemonių, padedančių apsaugoti nekilnojamąjį turtą.

Labiausiai nerimauja jaunesni

Vasaros viduryje „Spinter tyrimų“ atliktoje apklausoje gyventojų teirautasi apie jų įpročius dėl būsto saugumo. Domėtasi ne tik, kaip respondentai siekia apsaugoti savo būstą, bet ir kaip jaučiasi, ilgesniam laikui palikę jį  be priežiūros. Paaiškėjo, kad net pusė apklaustųjų (51 proc.), ilgiau nei dviem paroms išvykę iš namų, jaučia nerimą dėl nekilnojamojo turto saugumo. Iš jų net dešimtadalis šalies gyventojų dėl to jaudinasi nuolat.

Saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ ekspertas atkreipia dėmesį į apklausos rezultatus, kurie rodo, jog dažniau dėl namų saugumo nerimauja jaunesni respondentai nuo 18 iki 35 metų.

„Ši gyventojų grupė neretai dar neturi nuosavo būsto ir jį nuomojasi, kas dažnai lemia, jog turto nesaugo saugos tarnyba. Kiti šios amžiaus kategorijos gyventojai, kurie jau turi savo nekilnojamąjį turtą, neretai labai taupo, nes klaidingai mano, kad į būsto apsaugą teks daug investuoti. Taip pat pasitaiko, kad naujakuriai dėl didelės gausos namų įrengimo rūpesčių apsaugą tiesiog pamiršta“, – atkreipia dėmesį saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ elektroninės saugos departamento direktorius Žilvinas Andrulis.

Numalšinti nerimą bando kreipiantis į artimuosius

Visuomenės nuomonės apklausos rezultatai atskleidė, kad didelė dalis gyventojų, išvykę iš namų ilgesniam laikui, kliaujasi artimaisiais ar kaimynais – pradėję nerimauti dėl tuščių namų saugumo, jų prašo patikrinti, ar į būstą niekas neįsibrovė. Taip elgiasi net daugiau nei pusė (54 proc.) dėl būsto saugumo besijaudinančių respondentų.

Tuo metu kone trečdalis (28 proc.) nerimauja taip stipriai, kad, turėdami galimybę, iš kelionės yra pasiryžę patys grįžti namo. Dar apie penktadalis (21 proc.) gyventojų, pajutę nerimą dėl būsto saugumo, nedaro nieko. 

„Didelis nerimas dėl tuščių namų tikrai neturėtų trikdyti ramaus poilsio ar net tapti nutrauktų atostogų priežastimi. Deja, maža dalis gyventojų imasi išties konstruktyvių priemonių, galinčių padėti realaus pavojaus metu. Juk šalia gyvenantys artimieji ar kaimynai tikrai ne visuomet iš karto galės nuvykti patikrinti, ar į būstą niekas nesikėsina“, – pastebi „Ekskomisarų biuro“ apsaugos ekspertas.

Pataria imtis prevencijos 

Saugos tarnybos elektroninės saugos departamento vadovas pastebi, jog tyrimo duomenys rodo visuomenės polinkį imtis veiksmų, kurie nepadeda užkardyti galimų neigiamų pasekmių – įsilaužimo į nekilnojamąjį turtą. Vos 12 proc. nerimaujančiųjų dėl būsto saugumo, nuotoliniu būdu stebi savo namų teritorijos vaizdą ar apsaugos sistemos siunčiamus pranešimus.

„Gyvename technologijų laikais ir dabar yra įvairiausių būdų, padedančių patiems stebėti namų teritoriją ar gauti apsaugos sistemos siunčiamus pranešimus. Tačiau net ir ši priemonė nėra tokia veiksminga, jei sistema informaciją apie galimą įsibrovimą perduoda tik būsto savininkui, bet ne saugos tarnybai. Juk atostogaujant toli nuo namų ir nuotoliniu būdu pamačius vaizdo kamera užfiksuotus įsibrovėlius, nebūtinai įmanoma gauti operatyvią pagalbą: kviesti policijos pareigūnus gali būti per vėlu“, – pažymi Ž. Andrulis.

„Ekskomisarų biuro“ duomenimis, atostogų laikotarpiu bandymų įsilaužti į nekilnojamąjį turtą padidėja apie 20 proc.  Todėl išvykstant ilgesniam laikui svarbu ne tik apie tai nesigirti viešai, bet ir imtis nedidelių investicijų reikalaujančių priemonių.

„Efektyviausias būdas atbaidyti ilgapirščius – prie saugos tarnybos stebėjimo ir valdymo centro prijungtos apsaugos sistemos. Iš saugomo būsto apsaugos sistemos jutikliai perduoda signalą apie menkiausią judesį, bandymą atidaryti duris ar išdaužti langus, tad gavus signalą apsaugos darbuotojai nedelsiant reaguoja į saugomą objektą tam, kad užkardytų nusikalstamą veiką. Tokiu būdu išauga tikimybė įsilaužėlius pričiupti dar nusikaltimo vietoje ir taip apsaugoti turtą“, –  pabrėžia „Ekskomisarų biuro“ elektroninės saugos departamento direktorius.

Ž. Andrulis taip pat akcentuoja, kad suveikus apsaugos sistemai saugos tarnyba nedelsiant vyksta apžiūrėti būsto ne tik įsilaužimo, bet ir audros, vėtros ar kitų nepalankių oro sąlygų atveju. Užfiksavus padarytą žalą nedelsiant informuojamas būsto savininkas. Taigi, esant pavojingiems orų pokyčiams, atostogaujantiems šeimininkams nereikia nerimauti dėl savo būsto saugumo.

Pranešimą paskelbė: – -, Berta And, UAB