Apklausa: karantino metu daugiausiai nepatogumų patyrė jauni gyventojai, rūpesčius kėlė nesandarios namų sienos, lėtas internetas ir buitis

Per karantiną namuose ir dirbti, ir leisti laisvalaikį priverstus Lietuvos gyventojus labiausiai erzino triukšmui bei šalčiui laidžios sienos, maža interneto sparta ir nusidėvėjusi buitinė technika bei kita įranga – rodo šių metų balandžio pabaigoje atlikta reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa.

24 proc. apklausos dalyvių kaip pagrindinius būsto ir gyvenamosios aplinkos trūkumus įvardijo nesandarias, triukšmui bei šalčiui laidžias sienas, 17 proc. – mažos spartos internetą, 15 proc. – nusidėvėjusią buitinę techniką.

„Iki pandemijos daugelis mūsų namuose leisdavome mažiau laiko nei už jų ribų, o karantinas apvertė pasaulį aukštyn kojomis. Ilgos dienos namuose žmonėms greičiau atskleidė įvairius jų trūkumus. Kita vertus, ne sava valia izoliuoti gyventojai jautėsi labiau nei įprastai susierzinę, tad tokia emocinė būsena taip pat galėjo padidinti jautrumą įvairių trikdžių ar trūkumų atžvilgiu, o trūkumais galėjo tapti ir tai, kas anksčiau taip neatrodė“, – komentuoja draudimo bendrovės BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė Eglė Radeckienė.

Daugiabučiai – kaip bičių aviliai

Pirmąjį namų trūkumų trejetuką E. Radeckienė vadina pavyzdžiu, ko labiausiai reikėjo gyventojams, kai namai tapo ir biuru, ir kavine, ir laisvalaikio leidimo vieta: darbui – tinkamos vietos susikaupti bei spartaus interneto, buičiai – patikimai veikiančių ir laiką taupančių prietaisų.

„Beveik kas ketvirtas gyventojas įvardijo sienų nesandarumą ir laidumą triukšmui ar šalčiui. Anksčiau dienomis paprastai tušti stovėję daugiabučiai karantino metu dūzgė it bičių aviliai, nes juose vyko darbas, vaikų mokslai ir gyvenimas, o tokia situacija puikiai atskleidė visus garso izoliacijos trūkumus. Prie laidumo šalčiui galimai prisidėjo ir itin šalta ir ilga praėjusi žiema“, – komentuoja ji.

Maža interneto sparta trūkumu tapo dėl nuotolinio darbo bei mokslo, kai vienam interneto prieigos taškui vienu metu tekdavo aptarnauti keletą įrenginių. Įvardintas buitinės technikos ir kitos įrangos nusidėvėjimas taip pat nestebina, nes dažniau nei anksčiau veikė kaitlentės, orkaitės, indaplovės  ir kiti buitiniai prietaisai.

„Pastebėjome, kad visas šis trejetukas dažniausiai kaip trūkumai buvo įvardijamas specialistų ir tarnautojų bei įvairaus dydžio miestų ir rajono centrų gyventojų. Natūralu – iki karantino šie žmonės dirbdavo biuruose, laisvalaikiu taip pat išvykdavo iš namų, tad karantinas jiems tapo akistata su namų trūkumais“, – sako E. Radeckienė.

10 proc. apklausos dalyvių karantiną leidžiant namuose labiausiai erzino silpna elektros instaliacija ir per maža jos galia, dar tiek pat nurodė pernelyg smalsius kaimynus, 6 proc. įvardijo vandentiekio problemas. 

Daugiausiai trūkumų įžvelgė jauniausi

Labiausiai namų trūkumus buvo linkę pastebėti jauniausi, 18-25 m. amžiaus šalies gyventojai. BTA personalo vadovėsako, kad tai nestebina – prie aktyvaus bendravimo, keliavimo, laisvalaikio, buvimo su draugais įpratusiems jauniems žmonėms namai, ne paties savo iniciatyva, karantino metu tapo vienintele buveine.

„Galima numanyti, kad karantino metu namuose laiką leidžiantiems 18-25 m. amžiaus gyventojam kliuvo viskas: ir lėtas internetas, ir nesandarios sienos, ir silpna elektros instaliacija, ir pernelyg smalsūs kaimynai. Kiek mažiau tarp jų buvo įvardijusių nusidėvėjusią buitinę techniką –galbūt todėl, kad jauni žmonės ir šiaip nelinkę daug dėmesio skirti buičiai, o maistą dažniau užsisako iš kavinių bei restoranų“, – komentuoja E. Radeckienė.

Tarp jauniausių respondentų buvo mažiausiai tokių, kurie nesusidūrė su jokiais namų trūkumais – 33 proc. O daugiausiai nepastebėjusių jokių gyvenamosios aplinkos trūkumų buvo vyriausioje, 56 m. ir daugiau amžiaus grupėje – 45,6 proc.

Bendrovė „Spinter tyrimai“ balandžio 19–28 dienomis apklausė 1006 šalies gyventojų, kurių amžius – 18-75 metai.

Apie BTA:                

AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (BTA) priklauso Vidurio ir Rytų Europos draudimo rinkos lyderei Austrijos „Vienna Insurance Group AG“ (VIG) ir yra didžiausia VIG bendrovė Baltijos regione. Beveik 200 metų veikianti, per 50 įmonių 25-iose šalyse valdanti VIG pirmauja Baltijos šalyse, kur grupės įmonės 2020 m. užima ketvirtadalį ne gyvybės draudimo rinkos. 2020 m. BTA savo draudimo partneriu Lietuvoje pasirinko apie 420 tūkst. privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta apie 1 mln. draudimo sutarčių, atlyginta per 58 mln. eurų žalų.

Pranešimą paskelbė: Eglė Cibienė, UAB „Idea Prima”