Visos institucijos pagaliau palaimino Vilniaus bendrąjį planą
Sostinės savivaldybė suderino naujojo Bendrojo plano sprendinius su 38 institucijomis. Ilgą biurokratinį procesą įveikusį Bendrąjį planą miesto taryba turėtų tvirtinti liepos pradžioje.
Pasak miesto mero, ilgiau nei pusantrų metų vilkintas procesas yra pergalė prieš biurokratiją. Vystytojams jį priėmus atsiras naujų užstatymo kokybės reikalavimų: bus planuojami mažesnio mastelio ir tūrio statiniai, bus investuojama į žaliąsias erdves ir kitus gyventojų patogumus.
„Perkūnkiemis yra pavyzdys, kaip galima žmones uždaryti į dėžutes, o jas taip suspausti, kad nelieka vietos nei viešosios erdvėms, nei kitai reikalingai socialiniai infrastruktūrai“, – sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Anot mero, viešąjį interesą miestas iki šiol galėjo ginti tik teismuose ir tai daugeliu atvejų sėkmingai padarė, tačiau šis kelias reikalavo daug resursų. Vystytojai taip pat buvo nepatenkinti dėl to, kad vieniems pavyko pagal senus planavimo dokumentus daryti pelningesnius sprendinius, o naujai pradėjusiems jau taikomas griežtesnis kokybės standartas.
Šiuo metu mieste vadovaujamasi iki 2015 m. turėjusiu veikti Bendruoju planu.
Vilniaus vizija
Vilnius artimiausiu laiku siekia darniai vystytis keturiomis strateginėmis kryptimis: švietimas, gyvenamųjų rajonų pritaikymas žmonėms, pietinės miesto dalies sutvarkymas ir darnus judumas.
Bendrajame plane atsispindi daug šių strateginių krypčių elementų: lėtesnio eismo gatvių įrengimas (gatvių standartas), patvirtintų 10 miesto architektūrinių taisyklių, želdynų politika, kelių ir kitos infrastruktūros plėtra.
Bendrasis planas leidžia nustatyti konkrečias sąlygas nekilnojamojo turto vystytojams, kurios atitinka miesto viziją ir strategines kryptis.
Kas yra Bendrasis planas?
Bendrasis planas tvirtinamas 15-ai metų. Bendruoju planu apibrėžiamos pagrindinės taisyklės mieste: kas ir kur gali būti statoma, kur kokios paskirties teritorijos numatomos.
Atnaujintas apie 400 kv. km Vilniaus miesto teritorijos planavimo dokumentas aiškiau, tiksliau ir konkrečiau apibrėš miesto plėtros prioritetus, tiksliai įvardins želdynų ir socialinės infrastruktūros teritorijų ribas, nustatys konkrečių miesto kvartalų teritorijų naudojimo ir statybų reglamentus, nurodys miesto infrastruktūrinių sistemų, socialinės infrastruktūros, želdynų plėtojimo reikalavimus.
Pranešimą paskelbė: Rusnė Marčėnaitė, Vilniaus miesto savivaldybė
Rekomenduojame
Stogulinija.lt – vieta, kurioje galima nusipirkti stogo dangą pigiau
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namų saugumas šiandien: kokie iššūkiai dažniausiai lieka nepastebėti?
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Aliuminiai langai ar plastikiniai: ką rinktis 2026 metais?
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Pasaulinio lygio architektų verdiktas: ryškiausios ir geriausios Lietuvos miestų ateities vizijos gimė pajūryje
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas dėl pastatų energinio naudingumo
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Statybos įstatymas papildytas Pastatų energetinio naudingumo direktyvos nuostatomis
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]
