Šalies gyventojai atranda lietuviškus baldus: būste Šventojoje – ir dizaino pasaulio „Oskaro“ laimėtojas

Pasaulyje prestižinius apdovanojimus skinantys ir garsenybių pilis puošiantys Lietuvos baldų kūrėjų darbai daugeliui pažįstami tik iš nuotraukų internete ar nuogirdų. Tačiau nuo šiol galima pamatyti, kaip jie atrodo realioje gyvenamoje aplinkoje – Šventojoje įrengti apartamentai, kuriems apstatyti pasirinkti tik lietuviški baldai, o tarp jų yra ir baldų dizaino pasaulio „Oskaro“ laimėtojas.

Pasak Erikos Markovskos–Mikulskienės, kartu su įvairiais dizaineriais išskirtinius baldus vystančios įmonės „Emko“ įkūrėjos, baldų pasirinkimas šiais laikais yra išties didelis, tad pirkėjų palankumą paprastai laimi tie, kurie gali pasiūlyti ką nors neįprasto ir išskirtinio. Kaip pavyzdį E. Markovska–Mikulskienė nurodo Lietuvos dizainerio Daliaus Razausko sukurtą užsienio rinkose itin populiarią pakabinamą spintelę „Multifunctional Pill“, kurią į savo pilį Anglijoje įsigijo ir garsi manekenė Klaudija Šifer.

„Šis minimalistinis baldas neužima daug vietos ir gali būti naudojamas kaip darbo vieta, kosmetinis staliukas arba baras. Apskritai lietuvių gaminiai turi slaptą detalę, kurią mūsų vystymo vadovas vadina „O!“. Pasižiūri į baldą ir sakai: „O, čia ne tik stalas, o, čia ne tik kėdė!“ Pavyzdžiui, visos kėdžių dalys būna supakuotos į mažą, tarsi picos, dėžutę, o pirkėjui šias dalis nesunkiai surinkus jos tampa ilgai tarnaujančia natūralaus medžio kėde. Arba šviestuvai, kurie iš pirmo žvilgsnio yra tik du apvalūs medienos skydeliai, sutvirtinti virve, yra vieni iš perkamiausių gaminių tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse“, – aiškina pašnekovė.

Stalui – apdovanojimas, prilygstantis „Oskarui“

Pašnekovės teigimu, Lietuvos pirkėjams renkantis baldą labai svarbu įsivaizduoti, kaip jis atrodys jų namuose, tad jau seniai sklandė mintis įrengti butą, pasitelkiant vien Lietuvos kūrėjų gaminius. Norą pavyko įgyvendinti šiemet – lietuviškas būstas NT plėtros bendrovės „Realco“ užsakymu įrengtas pajūryje esančiame apartamentų komplekse „Šventosios vartai“.

75 kv. metrų 3 kambarių būste pastatyti minkštieji, mediniai baldai, pakabinti šviestuvai, įkomponuotos įvairios interjero detalės, pasirūpinta namų tekstile, indais, kurių gamintojai – Lietuvos kūrėjai. „Šį būstą galima vadinti „O“ apartamentais“, – šypsosi E. Markovska-Mikulskienė ir vardina, kad būste galima gyvai pamatyti ir populiariausius „Emko“ gaminius – kėdes „Naive“, šviestuvus „Macaron“, ir pasaulinę šlovę pelniusį rašomąjį stalą „My Writing Desk“.  

„Šis dizainerės Inesos Malafej sukurtas baldas 2012-aisiais įvertintas „IF concept“ apdovanojimu, o 2014 m. jis gavo ir prestižinį „Red Dot“. Pelnyti apdovanojimai – tarsi dizaino pasaulio „Auksinė palmės šakelė“ ir „Oskaras“. Dviejų apdovanojimų kartu iki tol nebuvo gavęs nei vienas Lietuvos dizaineris“, – pasakoja E. Markovska–Mikulskienė.

Būstą apžiūrėti galima čia: https://youtu.be/wBXxolcvj98      

Projektą „Šventosios vartai“ vystančios NT bendrovės „Realco“ generalinio direktoriaus Juliaus Dovidonio teigimu, sprendimas taip apstatyti būstą priimtas siekiant parodyti Lietuvos gyventojams, kad mūsų šalies kūrėjų produkcija yra stilinga ir kokybiška.

„Pasaulyje vis labiau populiarėjant tvarumo ir atsakingo vartojimo idėjoms į tai atsigręžiama ir įrenginėjant būstus. Lietuvos dizainerių baldai atitinka šiuos kriterijus – jie sertifikuoti, ilgaamžiai, praktiški, pagaminti iš natūralių medžiagų. Be to, lietuviškame pajūryje esantis būstas savaime pasufleravo sprendimą jame įkurdinti būtent Lietuvos gamintojų kūrinius“, – sako J. Dovidonis.

Užsieniečiai graibsto, lietuviai dar tik atranda

Apartamentai Šventojoje – vienintelis toks projektas, kur, be parodų, mūsų šalies gyventojams pristatomi Lietuvos baldų kūrėjų gaminiai. Beje, Lietuvoje jie paprastai ilgai neužsibūna – didelė dalis baldų yra eksportuojami į užsienį.

E. Markovska– Mikulskienė sako, kad situaciją mūsų šalyje gaminamų baldų sektoriuje puikiai iliustruoja posakis „savame krašte pranašu nebūsi“ – 9 iš 10 mūsų šalyje sukurtų baldų iškeliauja į užsienį. Daugiausiai jų nuperkama Vokietijoje ir Prancūzijoje, nemažai gaminių tiek gyvenamosios, tiek visuomeninės paskirtiems objektams įsigyja pirkėjai iš Izraelio, Belgijos, JAV.

„Deja, lietuviai mūsų produktus dar tik mokosi pirkti. Manau, dėl vyraujančių stereotipų, kad itališkas ar vokiškas baldas yra geresnis už vietinį. Tokiems negailima ir pinigų, o jei panašiai kainuoja lietuviškas gaminys, paprastai tenka išgirsti nusistebėjimą, kuo jis toks ypatingas. Sakyčiau, paradoksas: mes vertiname užsienietiškus, o užsieniečiai – lietuviškus gaminius.

Vis dėlto požiūris, jog lietuviški baldai nusileidžia pagamintiems užsienyje, pamažu keičiasi, daugėja manančių, jog ir vietiniai kūrėjai gali sukurti ne tik baldą pagal brėžinius masinei gamybai, bet ir vertingą dizaino kūrinį. Daugėja ir tokius baldus perkančių“, – teigia E. Markovska–Mikulskienė.

Pranešimą paskelbė: Saulė Bakšė, UAB „Idea Prima”