Siekdama didinti renovacijos apimtis ir mažinti energijos suvartojimą sostinėje, Vilniaus miesto savivaldybė drauge su jai priklausančia įstaiga „Atnaujinkime miestą“ gyventojams, nusprendusiems modernizuoti savo daugiabučius, siūlo nemokamai atnaujinti jų namus supančią aplinką. Trečiadienį priimtame 2021 m. savivaldybės biudžete šiam tikslui numatyta daugiau nei milijonas eurų.
Per praėjusius metus savivaldybė atnaujino 70 renovuotų daugiabučių kiemų, o šiemet planuoja sutvarkyti dar tiek pat. Kaimynijoms atnaujinti 2021-aisiais skirta 1,05 mln. eurų. Tai beveik du kartus didesnė suma nei pernai – tuomet buvo atlikta darbų už 575 tūkst. eurų.
„Vilniuje turime labai didelę senų daugiabučių, kuriems reikalingas atnaujinimas, koncentraciją. Dauguma jų yra energetiškai neefektyvūs. Ypatingai tai pajuntame žiemos metu, kai dėl suvartojamo šiluminės energijos kiekio išsipučia sąskaitos už šildymą. Tokie daugiabučiai yra ne tik neekonomiški, bet ir neekologiški, nes jų šildymui sudeginama daugiau kuro nei analogiškuose naujos statybos ar renovuotuose pastatuose. Dėl to nuolat ieškome būdų, kaip paskatinti renovaciją,“ – sako Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.
Pasak mero pavaduotojo, nepaisant to, kad šildymo kainos per dešimtmetį sumažėjo perpus, šaltuoju sezonu gyventojai visada nuogąstauja dėl didelių šildymo sąskaitų. Pernai atliktas Eurostat tyrimas parodė, kad daugiau nei ketvirtadalis lietuvių negali pakankamai apsišildyti būsto. Viena iš priežasčių – mažos renovacijos apimtys. Pasenę ir menkai prižiūrėti namai, kuriuose eksploatuojamos nusidėvėjusios šildymo sistemos, neužtikrina tolygaus šildymo, tad gyventojai susiduria su dideliais nepatogumais.
Tuo tarpu, atnaujinus namą ne tik taupoma šiluma bei lėšos, iki renovacijos atitekdavusios remonto darbams, bet ir mažinamas neigiamas poveikis aplinkai. Pavyzdžiui, 60 kvadratinių metrų butas modernizuotame daugiabutyje, sutaupo apie 1 toną šiltnamio efektą sukeliančių dujų per metus. O standartinis 2 tūkst. kvadratinių metrų namas – net 33 tonas per metus.
Nepaisant to, dalis daugiabučiuose įsikūrusių butų savininkų net su valstybės siūlomomis lengvatomis nesutinka investuoti į bendro turto būklės gerinimą, todėl Vilniaus miesto savivaldybė gyventojams kuria papildomas paskatas ryžtis modernizacijai.
Pernai savivaldybės įstaiga „Atnaujinkime miestą“ ėmėsi aktyvios komunikacijos kampanijos su gyventojais, o miesto savivaldybė pradėjo kiemų atnaujinimo darbus prie modernizuotų namų. Darbai apėmė pėsčiųjų takų, automobilių stovėjimo aikštelių atnaujinimą, apšvietimo modernizavimą, taip pat esamų želdynų tvarkymą bei dviračių stovų ir suoliukų įrengimą.
Šiemet sostinėje numatyta atnaujinti 19 kaimynijų teritorijų, užimančių daugiau nei 25 hektarus ir talpinančių 77 daugiabučius namus. Atnaujinimo darbai šių daugiabučių kiemuose turėtų nudžiuginti daugiau nei 8800 vilniečių.
Savivaldybės Tarybos sprendimu, pirmenybė teikiama toms kaimynijų teritorijoms, kur yra daugiausiai renovuotų daugiabučių. Tokiu būdu gerinama aktyvių gyventojų, kurie rūpinasi savo namų būkle, gyvenamosios aplinkos kokybė. Šiuo metu aktyviausiai namų renovaciją vykdo Žirmūnų, Antakalnio, Naujamiesčio ir Verkių gyventojai, todėl tikėtina, kad būtent šie kvartalai pirmiausiai atsinaujins kompleksiškai.
Nuo šių metų papildoma finansavimo programa siūloma pasinaudoti ir daugiabučių valdytojams. Savivaldybė yra numačiusi kompensuoti kaštus, kuriuos valdytojai patiria organizuojant renovacijos darbus.
Pranešimą paskelbė: Dovilė Ibianskaitė, Vilniaus miesto savivaldybė
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]