Pavienių investuotojų ir gyventojų žvilgsniai jau kurį laiką krypo į Stoties rajoną Vilniuje, tačiau netrukus tai turėtų tapti ir masiniu reiškiniu. Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai prognozuoja, kad po planuojamos Vilniaus Stoties rajono konversijos pakils Stoties, Naujininkų ir Naujamiesčio mikrorajonuose esančio būsto vertė – pokyčiai NT rinkoje turėtų išryškėti po 5-7 metų.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidento Mindaugo Statulevičiaus teigimu, „Lietuvos geležinkelių“ ir Vilniaus miesto savivaldybės inicijuotas Vilniaus geležinkelio stoties teritorijos atnaujinimo projektas „Vilnius Connect“ ne tik suteiks didelės naudos miestui, bet ir turės reikšmingą poveikį būsto ar komercinio nekilnojamojo turto vertei.
„Įtaka nekilnojamojo turto rinkai taip pat bus pozityvi, kadangi tvarkomos ir konvertuojamos teritorijos, įgaunančios naują funkciją, sukuriančios didesnius žmonių ir transporto judėjimo srautus, tampa patrauklesnės. Natūralu, kad tai kelia ir pačio nekilnojamojo turto vertę. Ši krenta, kuomet teritorija neprižiūrima ir nesaugoma – visa tai turėtų pakeisti planuojama Stoties rajono konversija“, – sako jis.
Atsiradus darbo vietoms, padaugės ir ieškančių būsto
Vienas konversijos tikslų – sukurti visą parą gyvą miesto kvartalą, kuriame pastatų pirmuosiuose aukštuose įsikurtų paslaugų ir prekybos vietos. Teritorijoje yra numatytos žaliosios erdvės, aplink ją planuojami nauji dviračių takai, iki šiol uždaros industrinės erdvės bus atvertos gyventojams.
„Sujungus pietinę dalį su likusiu miestu, sukūrus vieningą transporto mazgą, judėjimas taptų sklandesnis, imtų kurtis įvairūs objektai, iškiltų ir biurų centrai. Atsiradus darbo vietoms, žmonės natūraliai norėtų apsigyventi šalia. Dirbti ir gyventi miesto centre yra patogu, nes iš darbo į gyvenamąją vietą ir atvirkščiai galima judėti pėsčiomis, paspirtuku ar dviračiu, nebūtina net automobilį turėti. Su šiuo projektu artėjame prie tokios gyvenimo kokybės“, – įžvalgomis dalijasi M. Statulevičius.
Pasak jo, Vilnius yra labai kompaktiškas miestas, čia sėkmingo projekto iniciatyva bei nauda pasiskirsto labai plačiai, todėl Stoties rajono konversija bus naudinga net tik Naujininkams ar pačiam Stoties rajonui.
„Naudą taip pat pajaus Senamiesčio kavinės, parduotuvėlės, Naujamiesčio prekybos ir pramogų vietos. Jau dabar Naujamiesčio teritorijos, esančios netoli geležinkelio, ima atsinaujinti, ten vystomi projektai. Konversijos efektas bus ilgametis, rezultatą pamatysime po 5-7 metų, kai bus išplėtota visa infrastruktūra, o tai užima laiko“, – aiškina LNTPA prezidentas.
Socialinės aplinkos katalizatorius
Anot M. Statulevičiaus, pirkėjų žvilgsnis jau dešimtmetį krypsta į arčiau centro esančias miesto dalis – dominuoja Naujamiestis, Šnipiškės. Stoties rajono pusėn irgi atsigręžiama, tačiau masiniu reiškiniu tai taps ateityje.
„Stoties rajono potencialą jautę investuotojai ir gyventojai jau įsigijo būstą sau arba nuomai, laukdami, kol turto vertė pakils ir miestas ateis iki jų. Savo laiku jie tikrai turės gerą uždarbį“, – tikina jis.
Saugumas – vienas iš esminių apsektų, būtinų gyvenimo kokybei. Todėl be industrinių erdvių, saugumo klausimas Stoties rajonui keičiant savo veidą yra bene svarbiausias. Analogiški stočių ir jų teritorijų pertvarkymo pavyzdžiai Vakarų Europoje rodo, kad įgyvendinus projektą socialinė aplinka pasikeičia iš esmės.
„Visame pasaulyje stočių rajonai turi dviprasmišką reputaciją. Viena vertus, jie yra centre, kita vertus, jie traukia tam tikrus ne pačią geriausią reputaciją turinčius asmenis. Šio klausimo išsprendimas pakelia viso rajono vertę, pakeičia miesto veidą. Juk atvažiavus į miestą pirmas dalykas, ką pamatai, yra stoties rajonas arba oro uostas. Čia yra tikrieji vakarietiško miesto vartai“, – teigia LNTPA prezidentas.
Žmonės nori gyventi centre, o ne miesto pakrašty
Planuojama, kad Stoties rajonas taps daugiafunkciniu mobilumo centru. Jau atliktas teritorijos ir jos prieigų detaliojo plano vertinimas, pasirinkta antroji alternatyva – nuosaikusis atnaujinimas. Šiuo metu rengiamasi skelbti tarptautinį architektūrinį konkursą Vilniaus geležinkelio stoties pastato pertvarkos ir naujo keleivių aptarnavimui skirto statinio virš bėgių geriausiai architektūrinei idėjai išrinkti.
„Tendencija gyventi prie stoties jau atsiranda, bet tai dar pavieniai projektai. Iš uždaros pramoninės teritorijos Stoties rajonui tapus atviru, čia ims kurtis kavinės, barai, atsiras darbo vietų ir kultūrinių veiklų, tuomet taps malonu gyventi ir tai pakels viso rajono bei jo kaimyninių mikrorajonų vertę. Su šiuo projektu vilniečiams bus suteikta daugiau galimybių gyventi mieste, o ne jo pakraštyje – šia kryptimi eina visas pasaulis, stabdomas išsibarstymas ir skatinama kompaktiška miesto plėtra“, – akcentuoja vyriausiasis Vilniaus architektas Mindaugas Pakalnis.
Pasak jo, pietinė miesto dalis dar kiek sąstingyje, tačiau situacija netrukus pasikeis, tai matyti jau dabar – pradedami pirmieji gyvenamųjų namų projektai pietinėje Naujamiesčio dalyje.
„Stoties rajono konversija teigiamai atsilieps Naujamiesčiui – ypač Algirdo ir Mindaugo gatvėms, taip pat Naujininkams, kurie atsiradus naujoms jungtims taps visaverte miesto dalimi. Didžiulį potencialą turi ir Vilkpėdės rajonas, kur yra senoji prekių stotis“, – vardija architektas.
Kertiniai šio projekto tikslai, anot M. Pakalnio, yra sukurti šiuolaikišką daugiafunkcinio miesto centro tąsą, patogius ryšius per bėgius, kad susijungtų Naujininkai, Naujamiestis ir Senamiestis, rasti Vilniaus masteliui tinkantį stoties aikštės sprendimą, paskatinti Naujininkų atsinaujinimą, išsaugoti kuo daugiau vietos ženklų – pastatų, mažosios architektūros ar konstrukcijų elementų, artefaktų, ir galiausiai – rasti ikonišką urbanistinį ir architektūrinį geležinkelio stoties bei viešojo transporto terminalo sprendimą.
Pranešimą paskelbė: Saulė Bakšė, UAB „Idea Prima”
VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA), vykdanti pagalbos Ukrainai projektus, dalinasi tarpiniais projekto „Teritorijų planavimas Ukrainos savivaldos institucijoms“ rezultatais. Pasak įstaigos atstovų, jungtinė Ukrainos ir Lietuvos specialistų komanda paruošė 700 kv. km dydžio teritorijos skaitmeninius ortofotografinius žemėlapius Kalitos ir Ivanivkos savivaldybėms. 2025 m. lapkričio mėn. pradėto projekto tikslas – Kyjivo apskrityje esančios Kalitos ir Černihivo […]
Konferencijoje „GERVĖ 2026“, surengtoje Kaune, kino centre „Romuva“, statybų, nekilnojamojo turto ir pramonės sektorių atstovai diskutavo apie esminius pokyčius, kurie jau keičia statybų sektorių Lietuvoje – nuo reguliavimo pertvarkos ir skaitmenizavimo iki tvarumo sprendimų, būsto prieinamumo ir miestų plėtros. Septintą kartą surengtas renginys subūrė verslo, viešojo sektoriaus ir ekspertų bendruomenę aptarti, kokių sprendimų šiandien reikia […]
Autorius: Raul Eamets, banko „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas Naftos krizė Artimuosiuose Rytuose tęsiasi. Optimistai buvo pradėję tikėtis, kad su paliaubomis Hormūzo sąsiauris vėl atsivers, tačiau jau dabar turėtų būti aišku – niekas taip greitai neišsispręs. Fizinėse sandorių rinkose nafta šiandien kainuoja 150 dolerių už barelį, ir šio pabrangimo poveikis mūsų degalinių dar net nepasiekė. Infliacija – […]
Neįprastai šalta žiema paskatino apie renovaciją ir senų pastatų apšiltinimą pagalvoti ne tik privačių namų savininkus, bet ir įvairių įstaigų vadovus, tarp jų ir mokyklų direktorius. KTU Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) mokslininkai, keletą mėnesių stebėję dvi identiškas mokyklas, iš kurių viena renovuota, turi perspėjimą: galvojant apie šildymą, reikia nepamiršti ir vėdinimo. 2024 metų kovą–gegužę […]
Vilniuje pradedamas trečiasis Neries krantinių atnaujinimo etapas centrinėje miesto dalyje. Nuo 2022 m. etapais tvarkytos kairiosios Neries krantinės jau tapo vilniečių pamėgta poilsio ir laisvalaikio erdve, o dabar bus tvarkoma likusi atkarpa tarp Žaliojo ir Baltojo tiltų, Goštauto gatvės pusėje. Vilniaus miesto savivaldybė išdavė statybą leidžiantį dokumentą jos rekonstrukcijai. Planuojama, jog vilniečiai atnaujinta krantinės atkarpa […]
VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA), vykdanti informacinės sistemos „Infostatyba“ priežiūrą, plėtojimą ir duomenų tvarkymą, apžvelgia 2026-ųjų metų pirmojo ketvirčio statybą leidžiančių dokumentų (SLD) išdavimo statistiką. Išanalizavus įstaigos tinklapyje publikuojamų švieslenčių duomenis paaiškėjo, kad per pirmuosius tris šių metų mėnesius Lietuvoje patvirtinta 21,85 proc. daugiau statybos leidimų nei per tą patį 2025 metų laikotarpį. Pasak […]