2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo nauji Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktoriaus įsakymu patvirtinti žemės verčių žemėlapiai. Pagal žemės verčių žemėlapius nustatytos sklypų mokestinės vertės perskaičiuojamos kas 5-ius metus.
Pagal žemės verčių žemėlapius nustatytos žemės sklypų ir statinių vidutinės rinkos vertės naudojamos apskaičiuojant mokestines vertes, nustatant valstybės valdomo turto pardavimo ar nuomos kainas, apskaičiuojant mokesčius turto paveldėjimo, dovanojimo atvejais, nustatant notarinių paslaugų kainas, kai tvirtinami turto perleidimo sandoriai, ir kitoms reikmėms.
Naujai patvirtinti žemės verčių žemėlapiai yra sudaryti iš 1399 verčių zonų. Palyginti su 2020 m., nustatyta 51 verčių zona daugiau. 2020 metais tokių zonų buvo 1348, 2019 metais – 1261, o 2004 metais, kai buvo pradėti sudarinėti verčių žemėlapiai, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje tokių zonų buvo 413. Verčių zonų kasmet nustatoma vis daugiau, nes tokiu būdu yra siekiama kuo tiksliau nustatyti konkrečių žemės sklypų vertę, kuri geriausiai atitiktų nekilnojamojo turto rinkos kainas ir tendencijas.
Žemės verčių žemėlapius kiekvienais metais rengia valstybės įmonė Registrų centras, o juos tikrina ir tvirtina – Nacionalinė žemės tarnyba. NŽT patvirtintus žemės verčių žemėlapius VĮ Registrų centras naudoja rengdamas elektronines skaičiuokles, pagal kurias galima nustatyti konkretaus žemės sklypo vertę.
Žemės verčių zonos nustatomos remiantis konkrečioje zonoje per praėjusius kalendorinius metus sudarytais sandoriais ir jų vertėmis. Išsamiau: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/1442a3703f0511eb8d9fe110e148c770
Žemės mokestis perskaičiuojamas kas 5-ius metus, paskutinį kartą buvo perskaičiuotas 2018 m., tad šiais ir kitais metais dar nesikeis. Žemės mokestis bus perskaičiuojamas 2023 metais. Savivaldybės, apskaičiuodamos žemės nuomos mokesčio dydį, taip pat vadovaujasi žemės verčių žemėlapiais.
Bendrai Lietuvos Respublikoje žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, palyginti su 2020 m., nuo 2021 m. sausio 1 d. didėja 1,06 karto: Pagėgių savivaldybėje mažėja (0,99 karto), kitų miestų ir rajonų teritorijose didėja nuo 0,01 karto (Druskininkų, Kalvarijos, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Šiaulių miesto, Vilniaus rajono savivaldybėse) iki 1,29 karto (Šakių rajono savivaldybėje).
Vertinant atskiras žemės grupes, žemės sklypų vidutinė rinkos vertė, palyginti su 2020 m., nuo 2021 m. sausio 1 d. kinta įvairiai: gyvenamųjų teritorijų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė Alytaus miesto, Kalvarijos, Marijampolės ir Šiaulių rajono savivaldybėse mažėja (nuo 0,96 iki 0,99 karto), Druskininkų, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono ir Radviliškio rajono savivaldybėse nekinta, o kitų miestų ir rajonų teritorijose didėja (nuo 1,01 iki 1,18 karto).
Komercinės paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė Alytaus miesto ir rajono, Šiaulių rajono ir Utenos rajono savivaldybėse mažėja (nuo 0,95 iki 0,99 karto), Marijampolės ir Šakių rajono savivaldybėse nekinta, kitose teritorijose didėja (nuo 1,01 iki 1,18 karto).
Mėgėjų sodų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė Druskininkų, Joniškio rajono, Pakruojo rajono, Radviliškio rajono, Skuodo rajono, Šiaulių rajono ir Vilniaus miesto savivaldybėse nekinta, kitose teritorijose didėja (nuo 1,01 iki 1,28 karto). Pramonės ir sandėliavimo žemės sklypų vidutinė rinkos vertė Kalvarijos, Šiaulių rajono, Vilkaviškio rajono ir Utenos rajono savivaldybėse mažėja (nuo 0,96 iki 0,99 karto), Druskininkų ir Kazlų Rūdos savivaldybėse nekinta, kitose teritorijose didėja (nuo 1,01 iki 1,19 karto).
Žemės ūkio paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė Alytaus miesto ir Pagėgių savivaldybėse mažėja (nuo 0,98 iki 0,99 karto), o kitose teritorijose didėja (nuo 1,01 iki 1,31 karto).
Pranešimą paskelbė: Kristina Žukovska, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]