Sostinės Užupis padvelkė Prancūzija: gavus finansavimą įgyvendino „Vilniaus Monmartro“ viziją

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka po pirmosios koronaviruso bangos atsigavo be didesnių sunkumų. Trečiąjį metų ketvirtį šoktelėjęs įregistruotų gyvenamųjų būstų pirkimo-pardavimo sandorių skaičius kone kompensavo antrojo ketvirčio praradimus, skelbiama „Ober-Haus“ apžvalgoje. Nestoja ir NT vystymo projektai, tarp kurių – „Užupio perlu“ pramintas bendrovės „Larėjas“ vystomas projektas – „Vilniaus Monmartras“.

Pandemija planų įsigyti būstą nepakoregavo

Investicinių nekilnojamojo turto projektų plėtros ir vystymo bendrovė „Groupinvest“ įsigijusi UAB „Larėjas“ akcijas veiklą pradėjo su projektu „Vilniaus Monmartras“. Projekto eigą paspartino gautas finansavimas iš Vytauto Didžiojo kredito unijos ir Lietuvos centrinės kredito unijos, o šiandien rinkoje esantys butai – jau graibstomi naujųjų gyventojų.

NT vystytojo „Groupinvest“ direktorius Edvard Račevskij pastebi, kad dauguma dar prieš pirmąjį karantiną svarsčiusiųjų įsigyti būstą, savo planų nepakeitė. „Žinoma, dalis tų, kurie galvojo ir planavo būsto pirkimą, nors šių planų neatsisakė visai, tačiau dėl vyraujančios nežinomybės atidėjo kiek vėlesniam laikui.“

E. Račevskij neslepia, kad nors pandemija ir turėjo įtakos gyventojų būsto pirkimo tendencijoms, tačiau remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, dar spalio mėnesį mušti rekordai pagal NT sandorių skaičių – didžiausi per pastaruosius kelis metus: „Ar šis skaičius augs – atsakyti dar anksti, bet atmesti tokios galimybės taip pat nevertėtų. Visgi matome tendenciją, kad prabangaus būsto pirkimui pandemija daro mažiausią įtaką, o „Vilniaus Monmartro“ būstus priskiriame būtent prabangiųjų segmentui.“

Vilniuje – krislelis Prancūzijos

„Vilniaus Monmartras“ – dviejų pastatų, 46 butų, kurie kartu sudaro 2 100 kv. m. gyvenamąjį plotą, projektas moderniosios klasikos mėgėjams. Šiame projekte skirtas ypatingas dėmesys Prancūziją menančioms detalėms: kalto metalo lenkti balkonai, Monmartro motyvais įrengtos laiptinės, paryžietiškas teritorijos apželdinimas su išskirtiniu apšvietimu bei vijokliniais augalais, fontanas kiemo viduryje ir gėlių pilni balkonai kaip dovana įsigijusiems čia būstą.

Projektui vystyti pasirinkta vieta – bohemiškumu ir išskirtiniu gyvenimo ritmu garsėjantis sostinės Užupis. „Projektuodami „Vilniaus Monmartrą“ norėjome padaryti įspūdį. Kaip ir Monmartras, Užupis yra žymus savo bohemiška atmosfera, abu juos nuo seno mėgsta laisvos, ryškios asmenybės ir kūrėjai.

Siekėme, kad šių namų gyventojus suptų ir kasdien įkvėptų šventiška bei kūrybiška Užupio dvasia, kad tai būtų pati „užupiškiausia“ Užupio vieta“, – apie projekto idėją pasakoja bendrovės „Groupinvest“ direktorius E. Račevskij.

Dėl paskolos kreipėsi į kredito uniją

UAB „Groupinvest“ direktorius E. Račevskij paklaustas, kodėl dėl finansavimo buvo kreiptasi į Vytauto Didžiojo kredito uniją, įvardijo sklandžią ankstesnę patirtį su kredito unija kaip akstiną tęsti bendradarbiavimą.

Vytauto Didžiojo kredito unijos administracijos vadovas Marius Griesius pastebi, kad dažnai verslo klientai auga, imasi naujų projektų ir grįžta į kredito uniją dėl jų finansavimo: „Esame lankstus partneris ir dedame visas pastangas, kad įgyvendintume sutartas sąlygas bei užtikrintume ne tik paskolos suteikimą, bet ir sklandų jos administravimą. Klientai vertina mūsų gebėjimą greitai reaguoti ir priimti sprendimus. Dėl to jie ne tik patys sugrįžta, bet ir rekomenduoja mus savo partneriams.“

Anot pašnekovo, kredito unijos išsiskiria iš kitų kredito įstaigų, nes veikia mažiau trafaretiškai ir skiria didesnį dėmesį kiekvienam besikreipiančiajam. „Esame pasirengę įsiklausyti į kliento poreikius, įvertinti kiekvieno individualią situaciją, skirti dėmesį ieškant abipusiai geriausių sprendimų“, – teigia M. Griesius.

Vytauto Didžiojo kredito unija priklauso LKU kredito unijų grupei, prižiūrimai Lietuvos centrinės kredito unijos. Šios kredito įstaigos teikia paskolas tiek besikuriantiems, tiek esamiems verslams. Verslo klientai gali kreiptis dėl investicinių kreditų, lėšų apyvartiniam kapitalui, kreditų verslo plėtrai ir efektyvinimui.

Taip pat kredito unijos teikia kreditus verslo pradžiai pagal partnerių UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ administruojamą finansinę priemonę verslumo skatinimui. Pagal šią priemonę LKU kredito unijų grupėje per visą skolinimo laikotarpį jau sudarytos 1055 sutartys su pradedančiaisiais verslininkais už beveik 19 mln. Eur.

Daugiau informacijos apie kredito unijų paslaugas – www.lku.lt arba artimiausioje LKU grupės kredito unijoje.

Pranešimą paskelbė: Simona Ramanauskaitė, Lietuvos centrinė kredito unija