Buvusi Vilniaus infekcinė ligoninė ir buvęs studentų bendrabutis – dviejų objektų, kuriuos parduoda Turto bankas, istoriniame Vilniaus Žvėryno rajone būsimiems savininkams Vilniaus miesto savivaldybė jau suformulavo reikalavimus dėl šios miesto dalies vystymo ir būtinų išsaugoti elementų.
„Žinome, kad Turto bankas parduoda turtą jautrioje Vilniaus vietoje, suprantame, kad vystytojams gali rūpėti joje daug statyti, tad norime pasiųsti aiškią žinią ir galimiems pirkėjams, ir miestiečiams, kad šioje vietoje bus saugomi želdynai, ir net jei plėtra pagal teisės aktus galima, tačiau tik labai atsakinga ir ribota, išlaikanti urbanistinį ir gamtinį Žvėryno veidą“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Žvėryno pakrašty, Birutės g. 1, esantis daugiau nei prieš 100 metų statytas buvusios Vilniaus infekcinės ligoninės pastatų kompleksas (2 ha plotas) turi septynis medinius ir mūrinius gydymo paskirties buvusius pastatus ir daug pagalbinių statinių. Vertingosiomis jo savybėmis pripažinta teritorijos tūrinė erdvinė kompozicija, kalvotas teritorijos reljefas, taip pat – želdiniai ir dalyje teritorijos esantis parkas.
„Buvusios Infekcinės ligoninės vystytojai bus įpareigoti išsaugoti Žvėrynui būdingą užstatymo tipologiją bei brandžius teritorijos želdinius“, – komentavo vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis. Vertinant visas aplinkybes galima planuoti pagrindinio ligoninės pastato ir kapitalių ūkinių pastatų restauravimą, kiti pagalbiniai menkaverčiai pastatai gali būti griaunami, o vietoj jų statomi nauji, neviršijant kontekste esamų pastatų aukštingumo.
„Prieš tvarkymo ir projektavimo darbus reikėtų atlikti istorinius fizinius pastatų komplekso tyrimus – nepamirštant ir teritorijos tyrimų dėl infekcijų – ir patikslinti vertingąsias savybes. Gali prireikti Žvėryno pietinės dalies detaliojo plano korekcijos“, – įspėja M. Pakalnis.
Teritorijos plėtrai labai svarbus ir želdynų išsaugojimas. Brandūs čia augantys medžiai, želdynų specialistų vertinimu, kuria aukštą ekologinį potencialą, kurį būsimi teritorijos savininkai turėtų stengtis išsaugoti.
„Nors detaliojo plano sprendiniai po beveik visu sklypu leidžia požeminį užstatymą, vertėtų pasitelkti konstrukcinius sprendimus, kad vidury sklypo būtų išsaugotas ąžuolas, o žolinės dangos – daugiamečių žolinių augalų plotai – ir krūmų grupės kurtų teritorijos bioįvairovę, tiktų prie „kaimiškojo“ Žvėryno įvaizdžio, o kartu novatoriškai derėtų su šiuolaikine architektūra“, – sakė M. Pakalnis.
Studentų g. 41 esantis 5 aukštų bendrabutis matomas nuo Geležinio Vilko g., Neries pakrantės bei kitų apžvalgos taškų, tad jo galimai plėtrai, anot vyriausiojo miesto architekto, būtų keliami aukšti architektūriniai bei urbanistiniai reikalavimai.
„Tikėtina, kad šio objekto vystytojas norėtų rekonstruoti esamus pastatus įrengdamas mansardinius aukštus, tačiau aukštingumą čia ribosime. Tai siejama su būtinybe išsaugoti Neries upės dešinio kranto išklotinę, o taip pat vizualinius ryšius tarp Šeškinės šlaitų ir centrinės miesto dalies“, – sakė M. Pakalnis.
Registruotis Turto banko aukcione galima iki gruodžio 16 d.
Pranešimą paskelbė: Rusnė Marčėnaitė, Vilniaus miesto savivaldybė
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]