Gyvendami karantino sąlygomis, Lietuvos žmonės didžiąją laiko dalį leidžia namuose. Draudikai pastebi, kad namų aplinkoje nutikę draudžiamieji įvykiai karantino laikotarpiu gerokai pasikeitė: didžioji dalis jų įvyksta virtuvėje, o namuose karantino laikotarpiu dažniausiai nukenčia kaitlentės ir iš darbo į namus atsinešta kompiuterinė technika.

„Draudžiamųjų įvykiu statistika patvirtina, kad didžioji dalis žmonių laikosi karantino ir daugiau laiko leidžia namuose. Matome, kad būdami namie žmonės dažniau darbuojasi ne kieme, kaip pavasario karantino laikotarpiu, o virtuvėje, kur ne tik daug gamina, bet ir remontuoja bei tvarkosi. Deja, ši veikla ne visada baigiasi sėkmingai“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Statistika rodo, kad padaugėjo nelaimių, susijusių su maisto gamyba ir namų ruošos darbais. „Gjensidige“ duomenimis, nuo vasario iki gruodžio buvo užregistruoti 115 kaitlenčių dūžių. „Prasidėjus pandemijai šių įvykių padvigubėjo – nuo 5-7 iki 13-15 per mėnesį. Matome tendenciją, kad vasaros mėnesiais tokių nelaimių skaičius mažėjo, tačiau, paskelbus antrąjį karantiną šalyje, vėl padvigubėjo“, – pasakoja draudimo bendrovės atstovė.

Ji atkreipia dėmesį, kad dažnai virtuvėje sugadinama ne tik buitinė technika, bet ir baldai, grindys. „Fiksuojame atvejus, kai ant grindų nukritęs karštas arba sunkus daiktas sudaužo ar suskaldo grindų plyteles, nepataisomai sugadina grindų dangą“, – sako draudikė.

V. Katilienė pabrėžia, kad gamindami maistą nukenčia ir žmonės: „Esame užfiksavę kūno nudegimo karštu aliejumi bei nuplikinimo verdančia arbata atvejų“.

Pasak V. Katilienės, matoma ir kita karantino tendencija: žmonės savaitgalius leidžia namuose, nes pirmadienį gerokai padaugėja pranešimų apie įvairius gyvenamosiose patalpose sugadintus prietaisus.

„Genda bei dūžta telefonai, televizoriai, planšetės ir kompiuteriai. Dažniausiai ši įranga sugadinama ją apliejus įvairiais skysčiais arba numetus ant grindų. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai namuose apgadintos technikos kaina siekia daugiau nei 8 tūkst. eurų“, – pasakoja draudimo bendrovės atstovė.

Ji atkreipia dėmesį, kad namų turto apsauga galioja ir iš darbo parsineštai kompiuterinei technikai. „Didelė dalis visuomenės pastarosiomis savaitėmis dirba nuotoliniu būdu, todėl namuose yra įsirengę mini biurus. Jei namuose nukenčia iš darbo parsinešta kompiuterinė technika, turto draudimas atlygina nuotolius. Vidutinė už tokius įvykius atlyginta žala siekia 370 eurų“, – pasakoja V.Katilienė.

Draudimo bendrovės atstovės teigimu, visgi dirbant nuotoliniu būdu namuose reikėtų daugiau dėmesio skirti darbo priemonių saugumui. „Pirmiausia, nerekomenduojama valgyti arba pasidėti maistą prie kompiuterio, planšetės ar išmanaus telefono, gėrimus taip pat laikyti tolėliau, o baigus darbus įrenginius pasidėti į saugią vietą“, – pataria draudimo bendrovės atstovė. 

„Gjensidige“ duomenimis, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šį rudenį namų turto žalų padaugėjo daugiau nei penktadaliu.

Pranešimą paskelbė: Kristina Jugulytė, PR Service