Alytaus sinagogos pastato istorija: ir maldos namai, ir druskos sandėlis, ir viščiukų perykla

Kultūros infrastruktūros centras (KIC) baigia Alytaus sinagogos tvarkymo darbus. Likvidavus avarinę būklę, pastatas remontuotas, restauruotas ir jame įsikurs Alytaus muziejaus padalinys.

Alytuje, Kauno gatvėje, stūksanti senoji sinagoga prieš penkerius metus atrodė visiškai apleista: užkalti langai, ištrupėjusios sienų plytos. Dar liūdniau į ją žvelgė specialistai.

„Fasadų būklė buvo gana prasta: siūlių skiedinys didesnėje jų dalyje ištrupėjęs, daugelis mūrinių architektūrinių elementų apsilaupę. Vietomis trūko kelių plytų, o kai kur buvo nutrupėję ir didesni mūro fragmentai. Buvo matyti, jog apatinės dalies mūras pažeistas drėgmės ar druskų, kurios iš pastato sienų šalinsis dar ne vienerius metus. Ypač nukentėję buvo pietinės pastato pusės fasadai. Vidų radome irgi smarkiai apleistą: išardytos grindys, langai, durys“, – pasakojo apie ankstesnę sinagogos būklę Viktoras Vilkišius, l. e. KIC direktoriaus pavaduotojo pareigas.

Mūrinė sinagoga liudijo: Alytuje buvo stipri žydų bendruomenė

Pirmoji medinė sinagoga vakarinėje Alytaus miesto dalyje pastatyta 1856 metais, matyt, toje vietoje, kur vėliau iškilo dabartinė mūrinė. Tai buvo nedidelis, krosnimi šildomas pastatas, po tuo pačiu stogu glaudęs mokyklą ir rabino butą.

Mūrinės sinagogos, statytos XIX a. pabaigoje, projektas Lietuvos archyvuose neišlikęs. O pats mūrinės sinagogos pastatymo faktas liudija aukštą tuometinės Alytaus žydų bendruomenės kultūrinį ir ekonominį lygį. Alytaus sinagoga yra vadinamojo „plytų“ stiliaus pastatas, būdingas to laikotarpio miestelių architektūrai. Po 1909 ir 1911 metų gaisrų atkurta sinagoga tapo viena svarbiausių pagal miesto plėtros projektą atstatomo Alytaus centro dominančių.

Žydų bendruomenės egzistavimas Alytuje baigėsi kartu su Antruoju pasauliniu karu. Išgrobstytas ir apleistas pastatas ilgai stovėjo nenaudojamas. Vėliau čia buvo įrengtas druskos sandėlis, paskui – viščiukų perykla.

Prieš pradedant tvarkybos darbus, sinagogos statinys stovėjo nenaudojamas.

Atkurti pagrindiniai žydų maldos namų elementai

„Vertingiausi sinagogos pastato bruožai nulemti jo, kaip buvusių žydų maldos namų, paskirties. Tai būdingas patalpų išdėstymas, fasadų architektūra ir pagrindinės salės interjeras. Rengiant tvarkybos darbų projektą buvo siekta išsaugoti ir išryškinti šias pastato savybes. Tai buvo svarbiausi projekto uždaviniai“, – komentavo V. Vilkišius.

Sinagogos tvarkybos darbai prasidėjo 2016 metais. Jie patikėti UAB „Ekodora“. Bendrovės laukė ilgas darbų sąrašas, reikėjo tvarkyti ir fasadus, ir pastato vidų. Teko atkurti svarbiausių statinio erdvių pirminį planą – buvusią Didžiąją maldų salę, antrojo aukšto Moterų galeriją ir šias patalpas skiriančią sieną su charakteringu vidaus langu, arkada, simetriškomis durų angomis ir nišomis, restauruoti autentišką Didžiosios maldų salės perdangą.

Sutvarkytas ne tik pats pastatas – restauruoti ir konservuoti vidaus dekoro bei įrangos elementai: Didžiosios maldų salės polichrominis dekoras, pažymėta „aron – hakondešo“ (faros ritinėlių saugykla) ir „bimos“ (tribūna, iš kurios skaitomas Šventasis Raštas) aikštelė, Moterų galerijos sienų trafaretinio dekoro fragmentai.

Ir tai – tik maža dalis visų padarytų darbų, kurių rezultatas – išsaugotas ir naujam gyvenimui prikeltas sinagogos pastatas.

„Visas tvarkybos procesas buvo sudėtingas, nes kiekviename žingsnyje susidūrėme su iššūkiais. Tačiau turbūt didžiausias tekęs iššūkis – atkurti vidaus tapybą, nes buvo atsilaupę keli tapybiniai aliejinių dažų sluoksniai. Būtų užtekę, kad kažkas neatsargiai perbrauktų ranka, ir viskas nutrupėtų. Mums pavyko atlankstyti kiekvieną atplaišėlę, ją priklijuoti, restauruoti“, – apie daug atidumo ir kruopštumo pareikalavusius darbus pasakojo Remigijus Indriulionis, UAB „Ekodora“ direktorius.

Į praeivius Alytaus sinagogos pastatas dabar žvelgia restauruotais, sutvarkytais fasadais, su atkurtomis prarastomis dalimis ir elementais. Jos tvarkybos darbai artėja prie pabaigos. Pasak R. Indriulionio, „dar keli smulkūs potėpiai, ir bus viskas“. 

Visi Alytaus sinagogos tvarkymo darbai kainavo daugiau kaip 1 mln. eurų: LR kultūros ministerija skyrė 206 056,00 eurus Europos Sąjungos lėšų, 238 504,16 euro pridėjo pati Alytaus miesto savivaldybė, 584 200,00 eurų skirta iš Paveldotvarkos programos lėšų.

Sinagogoje įsikurs Alytaus muziejaus padalinys, veiks nuolatinė ekspozicija apie Alytaus žydų gyvenimą, o kitos erdvės bus naudojamos renginiams ir parodoms.

KIC nuotraukos – Alytaus sinagoga prieš remontą ir po jo.

Pranešimą paskelbė: Vaida Samuolytė, –