Restauruotas pastatas, nuo kurio prasidėjo jėzuitų istorija Kaune
Dar vienas Kauno Rotušės aikštėje esantis pastatas žvelgs į miestiečius atsinaujinusiu fasadu – Kultūros infrastruktūros centras (KIC) baigia tvarkyti Kauno jėzuitų vienuolyno komplekso namą, kurio adresas – Rotušės a. 7.
„Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad remontuoti, restauruoti fasadą – labai paprasti ir elementarūs darbai, tačiau iš tiesų turėjome ką veikti: iš pradžių teko atidengti, sutvarkyti įtrūkusias, pažeistas fasadų vietas, juos pertinkuoti, gruntuoti, glaistyti, dažyti; taip pat restauravome karnizus, piliastrus“, – pasakojo apie baigiamus darbus Juozas Lingvevičius, KIC techninės priežiūros projekto vadovas.
Pasak pašnekovo, projektas neapsiribojo tik fasadų atnaujinimu. Tuo pačiu buvo atlikti ir skardinimo darbai: pakeisti lietvamzdžiai, palangės, o taip pat naujais pakeisti pirmo ir antro aukštų pastato langai.
Visi šie darbai patikėti rangovams – UAB „Senamiesčio restauratoriai“.
Kaune jėzuitai įsikūrė Kojelavičių šeimos dovanotame name
„Jėzuitams šis pastatas labai svarbus – tai pradžia, kur jie pradėjo kurtis Kaune. Šis XVI a. statytas namas stovėjo tuometinėje Kauno turgaus aikštėje ir priklausė Kojelavičių šeimai, o vėliau buvo padovanotas vienuoliams. 1642 metais šiame vienuolynui pritaikytame pastate įsikūrė jėzuitai. 1643 metais vienuoliai nupirko gretimą Tolvaišų – Lackių sklypą su mūriniu namu. Iš pagrindų rekonstruotame name buvo įrengta palaimintojo Stanislovo Kostkos vardo koplyčia ir mokykla“, – pasakojo pastato istoriją Edita Zarembienė, Lietuvos jėzuitų provincijos projektų koordinatorė. Tačiau vienuoliai, kaip ir visi kauniečiai, neilgai džiaugėsi ramiu gyvenimu. 1655 metais Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė ir Zaporožės kazokai užėmė, apiplėšė ir sudegino Kauną, o per gaisrą nukentėjo ir jėzuitų vienuolyno kompleksas. 1695-1699 metais pastatas buvo rekonstruotas, bet vėl nukentėjo per 1732 metų Kauno miesto gaisrą. 1761-1768 metais sudegusio statinio vietoje iškilo naujas dviaukštis vienuolynas. Bet vienuoliai jėzuitai neilgai jame šeimininkavo, nes 1773 metais popiežius Klemensas XIV panaikino Jėzuitų ordiną. Tiesa, Kaune jėzuitai pasiliko dar iki 1787 metų, o išvykdami savo bažnyčią, kolegiją ir vienuolyną perdavė broliams pranciškonams. Tolesni istorijos vingiai ir vėl nepaliko jėzuitams priklausiusių statinių ramybėje. 1812 metais pastatas buvo pritaikytas karo ligoninei, o 1821 m. jėzuitų bažnyčia, 1824 m. – ir vienuolynas atiduoti stačiatikiams. Ankstesni pastato savininkai jėzuitai į Kauną sugrįžo tik 1923 metais, po Pirmojo pasaulinio karo. Savo šventovę jie rado baisiausiai nuniokotą ir skubėjo kuo greičiau ją atkurti. Vienuolynas ir kolegija buvo restauruojami pagal architekto E. Pejerio 1925 metais parengtą projektą: pastatas buvo paaukštintas, iškilo trečias ir ketvirtas aukštai, įrengta terasa. 1928 m. pastatas pritaikytas berniukų gimnazijai. Tačiau rami kasdienybė ir vėl truko labai trumpai: karas, sovietų okupacija, ir 1949 metais bažnyčia bei vienuolynas buvo uždaryti, pastatai atiteko profesinei technikos mokyklai. Fasadui tvarkyti – 50 tūkst. eurų Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčia su vienuolyno ir kolegijos pastatais Lietuvos jėzuitams grąžinta 1990 metų vasario 2 d. Šiuo metu vienuolyno pirmo ir antro aukšto patalpomis naudojasi Kauno jėzuitų gimnazija, o trečiame ir ketvirtame gyvena vienuoliai – jėzuitai, atnaujintoje terasoje nuolat vyksta renginiai. |
Pasak E. Zarembienės, Kauno jėzuitų vienuolyno komplekso (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 22365) pastatai nuolat buvo prižiūrimi, tačiau dėl finansų trūkumo darbai vyko etapais: pirmiausiai buvo tvarkomas Perkūno namas, vėliau bažnyčia, dar vėliau gimnazijos pastatas, dabar – vienuolyno pastatas. Jam tvarkyti taip pat skirta 50 tūkst. eurų iš Kauno miesto savivaldybės paveldotvarkos programos lėšų ir dalinai prisidėjo Lietuvos jėzuitų provincija.
KIC nuotraukos: Kauno jėzuitų vienuolyno komplekso namas prasidėjus restauravimo darbams ir jiems baigiantis.
Pranešimą paskelbė: Vaida Samuolytė, –
Rekomenduojame
Turto bankui išduotas leidimas pažeminti Bartkuškio tvenkinio vandens lygį
Aplinkos apsaugos agentūra išdavė valstybės įmonei Turto bankui leidimą laikinai pažeminti Bartkuškio tvenkinio, esančio Širvintų rajone, vandens lygį. Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į Turto banko prašymą ir siekį užtikrinti statinio saugumą bei išvengti galimų avarinių situacijų ateityje. Pagal išduotą leidimą tvenkinio vanduo galės būti pažemintas iki 106,0 m altitudės (esant normaliam patvankos lygiui – 108,14 […]
Kelias į pirmąjį būstą: ekspertas pataria, kaip sukaupti pradiniam įnašui
Nuosavas būstas – viena svarbiausių jaunimo svajonių, tačiau ją įgyvendinti tampa vis sunkiau. Aukštos nuomos kainos, augančios pragyvenimo išlaidos ir dar tik besiformuojančios santaupos dažnam jaunam žmogui atitolina pirmojo būsto įsigijimą. Kaip sukaupti pradiniam įnašui ir išvengti dažniausių klaidų, pataria „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis. Vis dėlto susidomėjimas nuosavu būstu nemažėja: „Citadele“ banko […]
Aukštoji geodezija – nematomas pamatas, kurį Lietuvoje kuria LiMAP
Geodezija ilgą laiką buvo suvokiama kaip matininkų darbas su ruletėmis ir teodolitais. Tačiau šiandien ši sritis tapo aukštųjų technologijų centru, jungiančiu mokslą, inžineriją ir miestų kūrimo vizijas. Vilniuje ir Kaune įsikūrusi įmonė LiMAP, veikianti nuo 2016 metų, parodė, kad geodezija gali būti moderni ir dinamiška, pritaikoma prie didžiausių infrastruktūros projektų. Įmonės projektai šiandien apima ne […]
Kauno rajone plėsis pramoginių katerių gamykla: bus gaminami net 17 metrų ilgio laivai
Kauno rajone pagreitį įgauna Norvegijos pramoginių laivų gamintojo „MAREX Boats“ plėtros projektas – gauta projekto ekspertizė ir pateikta visa projektinė medžiaga statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Įgyvendinus 10 000 kv. m ploto laivų surinkimo gamyklos statybas, Lietuvoje bus galima gaminti dar didesnius pramoginius katerius, pasitelkiant pažangius technologinius procesus, o dalis energijos bus išgaunama iš geoterminių gręžinių. […]
Kultūra Naujamiesčio širdyje: „Algirdo 3“ atidaryta V. Opolskytės paroda „nieko tokio“
Pastarąjį penktadienį, rugsėjo 12 dieną, sostinės Naujamiesčio gyvenamųjų namų komplekse „Algirdo 3“ atidaryta jaunosios kartos tapytojos Vitos Opolskytės personalinė paroda „nieko tokio“. Parodos atidarymas sulaukė gausaus kultūros bendruomenės atstovų būrio. Tarp renginio svečių buvo galima sutikti tapytojas Eglę Karpavičiūtę, Donatą Minderytę, dizaineres, Jaunojo dizainerio prizo laureates Indrę ir Eglę Kirlytes, knygos „Interjero ABC“ autorę Rasą […]
Keičiasi prabangių Vilniaus viešbučių vadovai: „Radisson Collection Astorija“ vadovaus I. Ragelevičienė
Istorinio Vilniaus penkių žvaigždučių prabangos viešbučio „Radisson Collection Astorija“ naująja generaline direktore tapo Indrė Ragelevičienė, iki šiol septynerius metus vadovavusi kitam prabangos viešbučiui „Stikliai“. I. Ragelevičienė pakeitė iki šiol viešbučiui vadovavusią Laurą Vaitukaitienę, „Radisson Collection Astorija“ generalinės direktorės pareigas ėjusią nuo 2023-ųjų gegužės. „Radisson Collection Astorija“ yra unikalus mūsų valdomas viešbutis tiek dėl savo istorijos, […]
