Restauruotas pastatas, nuo kurio prasidėjo jėzuitų istorija Kaune
Dar vienas Kauno Rotušės aikštėje esantis pastatas žvelgs į miestiečius atsinaujinusiu fasadu – Kultūros infrastruktūros centras (KIC) baigia tvarkyti Kauno jėzuitų vienuolyno komplekso namą, kurio adresas – Rotušės a. 7.
„Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad remontuoti, restauruoti fasadą – labai paprasti ir elementarūs darbai, tačiau iš tiesų turėjome ką veikti: iš pradžių teko atidengti, sutvarkyti įtrūkusias, pažeistas fasadų vietas, juos pertinkuoti, gruntuoti, glaistyti, dažyti; taip pat restauravome karnizus, piliastrus“, – pasakojo apie baigiamus darbus Juozas Lingvevičius, KIC techninės priežiūros projekto vadovas.
Pasak pašnekovo, projektas neapsiribojo tik fasadų atnaujinimu. Tuo pačiu buvo atlikti ir skardinimo darbai: pakeisti lietvamzdžiai, palangės, o taip pat naujais pakeisti pirmo ir antro aukštų pastato langai.
Visi šie darbai patikėti rangovams – UAB „Senamiesčio restauratoriai“.
Kaune jėzuitai įsikūrė Kojelavičių šeimos dovanotame name
„Jėzuitams šis pastatas labai svarbus – tai pradžia, kur jie pradėjo kurtis Kaune. Šis XVI a. statytas namas stovėjo tuometinėje Kauno turgaus aikštėje ir priklausė Kojelavičių šeimai, o vėliau buvo padovanotas vienuoliams. 1642 metais šiame vienuolynui pritaikytame pastate įsikūrė jėzuitai. 1643 metais vienuoliai nupirko gretimą Tolvaišų – Lackių sklypą su mūriniu namu. Iš pagrindų rekonstruotame name buvo įrengta palaimintojo Stanislovo Kostkos vardo koplyčia ir mokykla“, – pasakojo pastato istoriją Edita Zarembienė, Lietuvos jėzuitų provincijos projektų koordinatorė. Tačiau vienuoliai, kaip ir visi kauniečiai, neilgai džiaugėsi ramiu gyvenimu. 1655 metais Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė ir Zaporožės kazokai užėmė, apiplėšė ir sudegino Kauną, o per gaisrą nukentėjo ir jėzuitų vienuolyno kompleksas. 1695-1699 metais pastatas buvo rekonstruotas, bet vėl nukentėjo per 1732 metų Kauno miesto gaisrą. 1761-1768 metais sudegusio statinio vietoje iškilo naujas dviaukštis vienuolynas. Bet vienuoliai jėzuitai neilgai jame šeimininkavo, nes 1773 metais popiežius Klemensas XIV panaikino Jėzuitų ordiną. Tiesa, Kaune jėzuitai pasiliko dar iki 1787 metų, o išvykdami savo bažnyčią, kolegiją ir vienuolyną perdavė broliams pranciškonams. Tolesni istorijos vingiai ir vėl nepaliko jėzuitams priklausiusių statinių ramybėje. 1812 metais pastatas buvo pritaikytas karo ligoninei, o 1821 m. jėzuitų bažnyčia, 1824 m. – ir vienuolynas atiduoti stačiatikiams. Ankstesni pastato savininkai jėzuitai į Kauną sugrįžo tik 1923 metais, po Pirmojo pasaulinio karo. Savo šventovę jie rado baisiausiai nuniokotą ir skubėjo kuo greičiau ją atkurti. Vienuolynas ir kolegija buvo restauruojami pagal architekto E. Pejerio 1925 metais parengtą projektą: pastatas buvo paaukštintas, iškilo trečias ir ketvirtas aukštai, įrengta terasa. 1928 m. pastatas pritaikytas berniukų gimnazijai. Tačiau rami kasdienybė ir vėl truko labai trumpai: karas, sovietų okupacija, ir 1949 metais bažnyčia bei vienuolynas buvo uždaryti, pastatai atiteko profesinei technikos mokyklai. Fasadui tvarkyti – 50 tūkst. eurų Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčia su vienuolyno ir kolegijos pastatais Lietuvos jėzuitams grąžinta 1990 metų vasario 2 d. Šiuo metu vienuolyno pirmo ir antro aukšto patalpomis naudojasi Kauno jėzuitų gimnazija, o trečiame ir ketvirtame gyvena vienuoliai – jėzuitai, atnaujintoje terasoje nuolat vyksta renginiai. |
Pasak E. Zarembienės, Kauno jėzuitų vienuolyno komplekso (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 22365) pastatai nuolat buvo prižiūrimi, tačiau dėl finansų trūkumo darbai vyko etapais: pirmiausiai buvo tvarkomas Perkūno namas, vėliau bažnyčia, dar vėliau gimnazijos pastatas, dabar – vienuolyno pastatas. Jam tvarkyti taip pat skirta 50 tūkst. eurų iš Kauno miesto savivaldybės paveldotvarkos programos lėšų ir dalinai prisidėjo Lietuvos jėzuitų provincija.
KIC nuotraukos: Kauno jėzuitų vienuolyno komplekso namas prasidėjus restauravimo darbams ir jiems baigiantis.
Pranešimą paskelbė: Vaida Samuolytė, –
Rekomenduojame
Stogulinija.lt – vieta, kurioje galima nusipirkti stogo dangą pigiau
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namų saugumas šiandien: kokie iššūkiai dažniausiai lieka nepastebėti?
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Aliuminiai langai ar plastikiniai: ką rinktis 2026 metais?
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Pasaulinio lygio architektų verdiktas: ryškiausios ir geriausios Lietuvos miestų ateities vizijos gimė pajūryje
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas dėl pastatų energinio naudingumo
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Statybos įstatymas papildytas Pastatų energetinio naudingumo direktyvos nuostatomis
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]
