Pandemija noro įsigyti būstą iš Lietuvių neatėmė – ieško didesnių ir ne tik Vilniuje

Šių metų pradžioje užklupusi koronaviruso pandemija tapo iššūkiu pastaraisiais metais Lietuvoje stabiliai augusiai būsto rinkai. Visgi, panašu, kad stabtelėjimas tebuvo trumpalaikis, o pasibaigus karantinui šalies gyventojai vėl pradėjo aktyviai domėtis galimybėmis įsigyti būstą. Registrų centro duomenimis, sudarytų būsto įsigijimo sandorių skaičius rugsėjo mėnesį šalyje pasiekė iki karantino buvusį lygį ir buvo 11,5 proc. didesnis nei rugpjūtį. NT vystytojai taip pat pastebi, kad būsto paklausa Lietuvoje niekur nedingo, o rinkos aktyvumu mūsų šalis išsiskiria iš kitų regiono valstybių.

Artėjama prie 2019 metų rodiklių

Darnios miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas sako, kad, nors karantinas ir turėjo įtakos šių metų butų pardavimams, suvaržymams pasibaigus būsto pardavimai vėl šoktelėjo į viršų.

„Matome, kad 2019 metų būsto pardavimų rezultatų  neviršysime, tačiau jie išlieka geri. Šiais metais iki spalio mėnesio mūsų projektuose buvo nupirkti 176 butai, iš jų daugiau kaip pusė – gegužės-rugsėjo mėnesiais. Tai reiškia, kad pandemija tik laikinai pristabdė rinkos augimą, o šalies gyventojai į ateitį žvelgia optimistiškai, planų kurti savo svajonių namus neišsižada ir neatidėlioja“, – sako K. Vanagas.

Anot bendrovės vadovo, 2018 metų butų pardavimo rezultatai jau dabar yra viršyti maždaug 50 proc., o būsto pardavimų aktyvumu Lietuva išsiskiria iš kitų YIT padalinių Baltijos ir Rytų bei Centrinės Europos valstybėse. K. Vanago teigimu, kompanijos būsto pardavimai Lietuvoje šiemet yra daugiau kaip dvigubai didesni nei Latvijoje ir beveik trečdaliu didesni nei Estijoje. Pagal būsto pardavimus Lietuva lenkia ir Lenkiją bei Slovakiją, o iš visų YIT atstovių kitose šalyse nusileidžia tik Čekijai.

Auga didesnių butų paklausa

„Kol kas nėra jokių ženklų, kad Lietuvos gyventojų susidomėjimas nauju būstu mažėtų, taip pat nebesijaučia pavasarį sumažėjusių gyventojų galimybių gauti bankų finansavimą. Galbūt šiek tiek griežtėja bankų keliami turto vertino reikalavimai, tačiau daugeliu atvejų tai netampa kliūtimi“, – pasakoja K. Vanagas.

Pasak jo, pastarieji mėnesiai išsiskiria išaugusiu ne tik vidutinio, bet ir didesnio ploto būstų poreikio. Bendrovės skaičiavimais, kai kuriuose projektuose net iki trečdalio visų dėl būsto besikreipiančių gyventojų ieško erdvių – 90 kv. m ploto ir didesnių – butų. Prioritetas dažnai taip pat teikiamas butams su privačiomis terasomis ir erdviais balkonais.

Anot K. Vanago, pirkėjų aktyvumo netrūksta ne tik pastaraisiais metais sparčiu rinkos augimu pasižymėjusiuose Vilniuje ir Kaune, bet ir Klaipėdoje: „Nors daugiausia butų parduota tiek Vilniuje, tiek Kaune vystomuose projektuose ant Neries kranto – juose įsigyta po 50 butų, vasarą po tam tikro sąstingio pardavimais išsiskyrė Klaipėdos rinka. Čia būsto vis dažniau dairosi ne tik klaipėdiečiai, bet ir aplinkinių rajonų bei mažesnių miestų gyventojai, o taip pat antro būsto poilsiui ar investicijai ieškantys vilniečiai ir kauniečiai“.

Registrų centro duomenimis, iš viso per rugsėjo mėnesį Lietuvos pirminėje ir antrinėje būsto rinkoje buvo įregistruoti 3176 būstų pardavimai. Palyginimui, vasario mėnesį iš viso buvo parduoti 3146 butai. Daugiausiai butų rugsėjį buvo parduota Vilniuje (984). Kaune įregistruoti 473, o Klaipėdoje 304 būsto įsigijimai.

„YIT Lietuva“ šiuo metu įgyvendina projektus Vilniuje: urbanistinį projektą atgyjančiose Šnipiškėse „Naujasis Skansenas“, „Matau Vilnių“ namus šalia Tauro kalno bei antrąjį „Raitininkų sodo“ etapą kitapus Kalnų parko. Bendrovė Kaune toliau vysto Piliamiesčio urbanistinį projektą.

Apie statytoją „YIT Lietuva“ įmonių grupę

Darnios miestų plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ Lietuvoje veikia nuo 1966 metų ir priklauso vienam didžiausių rytų Europoje statybos paslaugų koncernui „YIT Corporation“, veikiančiam dešimtyje šalių. „YIT Lietuva“ sėkmingai vykdo rangos, būsto, komercinio nekilnojamojo turto, pastatų priežiūros veiklą, atlieka infrastruktūros kūrimo bei kelių tiesimo darbus.

Pranešimą paskelbė: Ieva Urbonaitė, UAB „INK agency“