Įdėti skelbimą

Viktorija Vanagė NT įmonėms linki drąsos: net ir didiesiems bankams „užsukus kranelius“ pinigų rinkoje – daugiau nei pakankamai

1

Viktorija Vanagė NT įmonėms linki drąsos: net ir didiesiems bankams „užsukus kranelius“ pinigų rinkoje – daugiau nei pakankamai

Viktorija Vanagė, sutelktinio finsansavimo platformos PROFITUS įkūrėja ir vadovė

Šie metai sutelktinio finansavimo platformoms bus sėkmingesni nei ramūs ir augimo pažymėti pernykščiai. Tokias tendencijas formuoja besitraukiantis bankų finansavimas – kaip mėgstama sakyti, „prisukti kraneliai“ – NT projektams ir kol kas neslūgstantis šios rinkos patrauklumas.

Greičiau nei prognozuota po karantino atsigaunant Lietuvos būsto rinkai ir augant būsto paklausai, verslo poreikis skolintis NT projektų plėtrai taip pat išlieka didelis. Tuo tarpu bankams NT verslą ėmus vertinti kaip padidintos rizikos sektorių, tenka ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių. Taigi jie vis dažniau kreipiasi į sutelktinio finansavimo platformas, kur projektai net ir karantino metu buvo finansuojami greitai, o platformos visada galėjo pasiūlyti trumpai trunkančias procedūras.

Per aštuonis šių metų mėnesius keturios Lietuvoje veikiančios sutelktinio finansavimo su nekilnojamojo turto (NT) įkeitimu platformos sutelkė apie 23,3 mln. eurų, rodo PROFITUS ir Lietuvos banko (LB) duomenys. Vien per rugpjūtį verslui ir NT projektų plėtrai per šias platformas buvo paskolinta apie 3,5 mln. Eur: daugiau buvo sutelkta tik vasario (5,3 mln. Eur) ir birželio mėnesiais (3,6 mln. Eur).

  • Grafikas nr. 1: Lietuvos NT sutelktinio finansavimo rinkos dinamika 2019–2020 m. (PROFITUS inf.)

Iš kitos pusės, labai aktyvūs buvo ir investuotojai. Karantino metu, žmonės, turėdami daugiau laiko ir daugiau jo praleisdami internete, dažniau surado galimybę investuoti sutelktinio finansavimo platformose. Tačiau dar svarbesnis aspektas buvo tai, kad tam tikras „spaudimas“ investuoti yra išties didelis: namų ūkių turimas finansinis turtas auga, auga ir infliacija, o galimybė dėti indėlius, dėl mažų palūkanų, yra labai menkai patraukli.

Tai leido rinkai pristatyti net 172 naujus NT projektus – net po 25 rugpjūtį, liepą ir balandį. Tai – vos vienu projektu mažiau nei pernai per visus metus. Tačiau šis rezultatas galėjo būti ir dar geresnis. Kaip minėjau, rinkoje pinigų yra daug, investuotojai nusiteikę skolinti, o potencialo skolintis iš alternatyvių šaltinių netrūksta: kaimynėse Latvijoje ir Estijoje alternatyvaus skolinimo užimama skolinimosi rinkos dalis yra 5–6 kartus didesnė nei Lietuvoje. Taigi, verslas turėtų pasinaudoti šia galimybe.

  • Grafikas nr. 2: Sutelktinio finansavimo platformų finansuotų projektų skaičiaus dinamika 2019–2020 m., (PROFITUS inf.)

LB duomenimis, per 10 pastarųjų metų Lietuvos namų ūkių finansinis turtas (grynieji pinigai ir indėliai, nuosavybės priemonės, investicinių fondų akcijos, pensijų sistemos ir kt.) išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 24,9 mlrd. Iki 50,4 mlrd. eurų. Per tą patį laikotarpį suminė infliacija, remiantis Statistikos departamento pateikiama informacija, sudarė net 17,1 proc. Tuo tarpu, namų ūkių indėlių palūkanos, LB duomenimis, per penkerius metus nukrito nuo 0,54 iki 0,17 proc., taigi, yra gerokai mažesnės už infliaciją.

Negana to, verslui pinga ir pačios paskolos: Euro zonoje nekilnojamojo turto (NT) įkeitimo arba hipotekos palūkanos (angl. mortgage interest rate), turinčios didelę įtaką galutinei NT kainai, nuosekliai mažėja. Jos mažėja ir didžiosiose Europos ekonomikose – Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Olandijoje ir kitose.

Pastebiu, kad pastaruoju metu palūkanas mažina ir Lietuvoje veikiančios sutelktinio skolinimo platformos. Tai geras ženklas, nes didina konkurenciją visoje skolinimosi rinkoje. O investuotojai yra pasiryžę skolinti už mažesnes palūkanas, tačiau su mažesne rizika. Lyginant pirmuosius PROFITUS veiklos metus su antraisiais, palūkanos sumažėjo net nuo 10,3 proc. iki 9, o paskutiniai mūsų finansuoti projektai buvo su rekordiškai mažomis palūkanomis – pvz., 6 ar 7,5 proc.

Palankias rinkos nuotaikas rodo ir PROFITUS rezultatai. Labai džiaugiuosi, kad rugpjūtis tapo absoliučiai rekordiniu mėnesiu: per jį vienuolikai projektų buvo sutelkta 1,82 mln. Eur. Per visą laikotarpį 111 projektų jau esame sutelkę beveik 15,5 mln. Eur. Pirmaisiais veiklos metais (2018–2019 m.) finansavome 31 projektą 5,9 mln. Eur sumai, antraisiais veiklos metais (2019–2020 m.) projektų buvo jau 80, o suma išaugo 61 proc. – iki 9,6 mln. Eur.

  • Grafikas nr. 3: PROFITUS sutelktų sumų pokytis 2019–2020 m. (PROFITUS inf.)

Sutelktinio investavimo platforma PROFITUS šiuo metu yra subūrusi daugiau nei 10 000 investuotojų bendruomenę. Jos augimas buvo labai spartus: per pirmuosius veiklos metus (2018–2019) ji užaugo iki 3 117 narių, o antraisiais (2019–2020) pagausėjo net 7 074 naujais platformos vartotojais.

Investuotojams per visą veiklos laikotarpį investuotojams buvo išmokėta 654 350 Eur palūkanų: 123 500 Eur pirmaisiais ir net 530 850 Eur antraisiais veiklos metais.

Pranešimą paskelbė: Rytas Stalnionis, UAB „Citus”

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Stogulinija.lt – vieta, kurioje galima nusipirkti stogo dangą pigiau

Stogulinija.lt – vieta, kurioje galima nusipirkti stogo dangą pigiau

Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]


Namų saugumas šiandien: kokie iššūkiai dažniausiai lieka nepastebėti?

Namų saugumas šiandien: kokie iššūkiai dažniausiai lieka nepastebėti?

Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]


Aliuminiai langai ar plastikiniai: ką rinktis 2026 metais?

Aliuminiai langai ar plastikiniai: ką rinktis 2026 metais?

Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]


Pasaulinio lygio architektų verdiktas: ryškiausios ir geriausios Lietuvos miestų ateities vizijos gimė pajūryje

Pasaulinio lygio architektų verdiktas: ryškiausios ir geriausios Lietuvos miestų ateities vizijos gimė pajūryje

Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]


Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas dėl pastatų energinio naudingumo

Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas dėl pastatų energinio naudingumo

Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]


Statybos įstatymas papildytas Pastatų energetinio naudingumo direktyvos nuostatomis

Statybos įstatymas papildytas Pastatų energetinio naudingumo direktyvos nuostatomis

Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]