Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba, Lietuvos prekybos įmonių asociacija  ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija pasirašė memorandumą dėl verslo solidarumo ir ragina Vyriausybę priimti  Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlytą ir ministrų kabineto jau patvirtintą koncepciją dėl nuomos kaštų kompensavimo.  Anot verslo organizacijų, nuomos subsidija, kaip ir kitos paramos verslui priemonės – mokesčių atidėjimas ar pagalba saugant darbo vietas – turėtų būti taikoma solidariai.

Memorandumą pasirašiusios organizacijos sutaria:

• Nuomos kaštų kompensavimo subsidija pirmiausiai yra parama tiesiogiai nuo COVID-19 karantino nukentėjusiems verslams, t.y. nuomininkams. Fiksuoti kaštai, kurių ženklią dalį sudaro patalpų nuomos išlaidos karantino apribojimų paveiktam veiklos apyvartas praradusiam verslui yra ženklus apsunkinimas.
• Siūlome, kad visa pagal Balandžio 15 d. Vyriausybės pasitarime patvirtintą koncepciją, numatyta valstybės parama – 50 proc. nuomos kaštų subsidija atitektų tiesiogiai nuomininkui. Tikėtina, kad dėl didelio gavėjų subjektų skaičiaus tai sukels papildomų administravimo iššūkių tiek valstybės institucijoms, tiek patiems nuomininkams, tačiau tai geriausiai atlieps šiuo paramos verslui modeliu keltus tikslus ir tokiu būdu neklaidins ir nevers abejoti tikruoju naudos gavėju.
• Įsipareigojame, kad esant solidariam Vyriausybės subsidijos patalpų nuomai teikimui visam dėl karantino taikomų apribojimų patiriančiam verslui, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vienijamos bendrovės, vykdančios įvairių komercinių patalpų nuomos veiklą, suteiks paramos sąlygas atitinkantiems nuomininkams bent 30 proc., o esant pagrįstam poreikiui bei siekiant užtikrinti jų veiklos gyvybingumą – ir papildomą nuolaidą nuomos mokesčiui subsidijos taikymo laikotarpiui dėl to susitariant individualiai.
• Pažymime, kad Vyriausybės subsidija yra labai svarbi verslo tęstinumui ir tvarumui užtikrinti, o dėl ekonominio ciklo ir mokesčių mokėjimo tvarkos, mes vertiname, kad bent pusė teikiamos paramos nedelsiant sugrįš valstybės ir savivaldybių biudžetams pajamų, pelno, turto, fizinių asmenų mokamų bei kitu mokesčių pavidalu. Parama užtikrins veiklos tęstinumą ir darbo vietų išsaugojimą plačiame verslo segmentų rate.
• Akcentuojame, kad verslo solidarumas turėtų būti skatinamas nesiekiant perstumdyti rizikos nuo vieno sektoriaus prie kito, įvertinanti visą tamprią verslo grandinę, bei turėtų būti laikomas pagrindiniu modeliu išgyventi karantino sukeltą smūgį ekonomikai.

„Paramos gavėjas yra ne nuomotojas, o nuomininkas. Visi prekybininkai – ir maži, ir dideli – dabar susiduria su vienodais iššūkiais. Dažnu atveju tie iššūkiai didžiuosius prekybininkus slegia labiau – jie turi išlaikyti kur kas daugiau darbuotojų, finansiniai įsipareigojimai taip pat didesni. Be valstybės paramos tokia našta gali parklupdyti ir didžiuosius, kartu su jais – ir ekonomiką. Nuomos mokestis šiuo periodu verslui sudaro žymią finansinės naštos dalį. Todėl ir siūlome laikytis horizontalios paramos principo, kad bent dalimi ši našta būtų nuimta nuo visų prekybininkų pečių. Paramos esmė – padėti prekybos sektoriaus įmonėms, nuomojančioms patalpas, padėti išgyventi šį sudėtingą laikotarpį“, – apie kertinę subsidijos už prekybos patalpų nuomos mokestį prasmę  kalba Rūta Vainienė, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdančioji direktorė.

Anot jos, karantino laikotarpiu ne maisto produktais prekiaujantys prekybininkai yra itin nepalankioje situacijoje – pajamų beveik ar visai negauna, o finansiniai įsipareigojimai išliko kone tokie pat. Nuomos mokestis, ypač didiesiems prekybininkams, sudaro žymią finansinių įsipareigojimų dalį, greta mokesčių už komunalines ir kitas paslaugas.

Lietuvos prekybos įmonių asociacija primena, kad prekybos sektorius yra vienas didžiausių mokesčių mokėtojų ir darbdavių – sektoriuje dirba apie 106 tūkst. darbuotojų. Žymią dalį mokesčių sumoka ir darbuotojų įdarbina didieji prekybininkai.

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos vadovė Dalia Matukienė atkreipia dėmesį, kad didžioji dalis smulkaus verslo per karantiną turėjo apriboti arba visiškai nutraukti veiklą, tačiau finansiniai įsipareigojimai, tarp jų ir nuoma išliko nepakitę. Todėl įžengus į šeštą karantino savaitę paramos greitis tampu svarbiu faktoriumi siekiant palaikyti verslą.

„Visam verslui vienodai svarbu yra užtikrinti gyvybingumą, todėl šiandien, ypač pajamų dėl veiklos apribojimų negaunančiam smulkiam ir vidutiniam verslui labai svarbus greitis. Vyriausybės patvirtinta nuomos kaštų kompensavimo koncepcija padėtų efektyviau nei kitomis priemonėmis įlieti pinigų į ekonomiką smulkiesiems kompensuojant verslo kaštus“, – sako D. Matukienė.

Pasak memorandumą pasirašiusios Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovo Mindaugo Statulevičiaus, asociacijos vienijami nuomotojai  įsipareigoja dėl karantino apyvartas praradusiems nuomininkams suteikti nuomos mokesčio nuolaidą.

„NT nuomotojai pasiryžę suteikti 30 proc. nuolaidą nuomos mokesčiui in corpore ir tiksi, kad Vyriausybė išlaikys solidarų požiūrį į Lietuvos verslą suprantant, kad visų nuo karantino nukentėjusių sektorių tolygus palaikymas pirmiausia lems greitesnį atsigavimą ir geresnes galimybes išsaugoti darbo vietas. NT nuomotojai, kaip ir visas verslas susiduria su panašiais sunkumais:  įsipareigojimais darbuotojams, finansų institucijoms ir valstybei, kurie karantino metu nėra panaikinti bei susiduria su nemokumo rizika kaip ir kiti verslai“, – sako M. Statulevičius.

Pranešimą paskelbė: Justina Juršytė, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija