Besitęsianti COVID-19 pandemija ir karantinas neabejotinai turės įtakos visam statybų ir nekilnojamojo turto sektoriui – pradedant sklypų savininkais, baigiant projektavimo įmonėmis, architektais, plėtotojais ir statybų bendrovėmis. Daliai žmonių prarandant darbą, blogėjant bendrai ekonominei situacijai, mažės paklausa tiek privačiam, tiek komerciniam NT. Operatyvi vyriausybės reakcija ir lėšų nukreipimas į renovacijos ir valstybinius nekilnojamojo turto projektus galėtų padėti išsaugoti darbo vietas, palaikyti žmonių pajamų lygį ir užkirsti kelią dar didesnei ekonominei griūčiai, teigia NT konsultacijų bendrovės „Solid Real Advisors“ partneris Mantas Miseliūnas.
Siūlo atgaivinti valstybinius projektus
Ekonomistai skaičiuoja, kad viena karantino savaitė nurėžia apie 0,5 proc. BVP. Nuostolių dėl įvesto karantino išvengti nepavyks ir statybų bei nekilnojamojo turto sektoriui, praėjusiais metais sunešusiam 12,2 proc. šalies BVP. Bankams sustabdžius NT projektų finansavimą, duobė gali būti itin gili. Remiantis Lietuvos statybininkų asociacijos skaičiavimais, tikėtina, kad iš statybų rinkos gali iškristi net iki 30 proc. dabartinių jos dalyvių.
Pasak NT eksperto M. Miseliūno, sudėtingoje situacijoje esančiam verslo sektoriui padėti galėtų valstybė, imdamasi valstybinių projektų, pavyzdžiui, spartindama renovacijos, ypač valstybei priklausančių pastatų, procesą ir tokių valstybinių NT projektų kaip ministerijų miestelio statyba įgyvendinimą.
„Dabar stambūs valstybiniai projektai padėtų išsilaikyti NT sektoriaus žaidėjams, užtikrintų darbo vietas, ypač statybų bendrovėse. Ateityje, atsistačius rinkoms, tokie sprendimai leistų geriau realizuoti esamą Turto banko valdomą ministerijų portfelį. Dabar pats tinkamiausias laikas įgyvendinti tokio tipo projektą.
Taip pat būtų galima paspartinti ir kitus sostinės infrastruktūrinius projektus: Vilniaus konferencijų ir kongresų rūmų, Tautos namų įgyvendinimą, numatyti greitesnį antrojo ir trečiojo Šiaurinės gatvės etapų įgyvendinimą, pradėti „pedagoginio“ žiedo viaduko, tilto per Nerį Vingio parke darbus, didinti dviračių takų plėtrą bei paskubinti kairiosios Neries krantinės tvarkymo darbus“, – vardina ekspertas.
Leistų padėti pamatus turizmo sektoriaus gaivinimui
Ekspertas pažymi, kad perspektyvių, tačiau pristabdytų valstybinių projektų, yra ir daugiau. Esamu laikotarpiu jų atnaujinimas padėtų išsilaikyti statybos ir susijusiems verslams, o vidutiniu laikotarpiu prisidėtų prie turizmo, apgyvendinimo, maitinimo ir kitų paslaugų greitesnio atsigavimo po krizės.
„Pavyzdžiui, ilgai lauktas Vilniaus konferencijų ir kongresų centras stipriai pagyvintų miesto veidą, o jame vykdomi viešieji renginiai ir tarptautinės konferencijos leistų palengva atsigauti itin smarkiai nukentėjusiam turizmo sektoriui – suaktyvinus šalies patrauklumą verslo kelionėms, augtų viešbučių ir maitinimo įstaigų užimtumas“, – prognozuoja M. Miseliūnas.
Savo eilės laukia ir Tautos namų projektas – galimybių studija atlikta, architektūrinio konkurso laimėtojai aiškūs, senas pastatas jau taip pat nugriautas. Itin matoma nacionalinės koncertų salės vieta kurtų didesnį Vilniaus patrauklumą, skatintinų vietinį ir atvykstamąjį turizmą.
Sprendimai turi būti priimami greičiau
M. Miseliūnas priduria, kad atskiriems ekonomikos sektoriams reikia skirtingų gelbėjimo priemonių. Jei vieniems sektoriams išgyvenimui pakaks trumpalaikių priemonių laikinoms likvidumo problemoms spręsti, tai kitiems sektoriams, ir ypač statybų, reikalingas konkretus valstybinių užsakymų planas ir viešųjų pirkimų spartesnis įgyvendinimas.
„Nesiūlau elgtis kaip JAV Didžiosios depresijos metu, kuomet prezidento Ruzvelto gelbėjimo planas buvo paremtas keinsistine ekonomikos teorija ir ekonomika buvo skatinta per viešuosius darbus, kai vieni buvo įdarbinami kasti duobes, o kiti – jas užkasti. Kalbame apie realius, galimybių studijomis pagrįstus ir valstybei naudingus projektus, įdarbinsiančius daug specialistų ir padėsiančius amortizuoti neigiamas krizės pasekmes statybų ir NT sektoriuje“, – pasiūlymą grindžia nekilnojamojo turto ekspertas.
Pranešimą paskelbė: Inga Petrauskaitė, UAB „INK agency“
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]