Nacionalinės žemės tarnyba (NŽT) informuoja, kad, nepaisant šalyje paskelbto karantino, visos paslaugos Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ŽPDRIS) (www.zpdris.lt) teikiamos visa apimtimi.
NŽT, vykdydama valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą ir siekdama užtikrinti kokybišką ir skaidrų žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą, kiekvieną darbo dieną patikrina apie 30 žemėtvarkos planavimo dokumentų. NŽT tikrina teritorijų planavimo dokumentus (žemėtvarkos schemos; kaimo plėtros žemėtvarkos projektai) ir žemės valdos projektus (žemės reformos žemėtvarkos, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo, žemės konsolidacijos ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai).
Jau penkerius metus didžioji dalis – 96 proc. – žemėtvarkos planavimo dokumentų rengiami ŽPDRIS, o spausdintine forma tvarkomi tik 4 proc. Pagrindinis sistemos tikslas – užtikrinti efektyvų žemėtvarkos planavimo proceso valdymą.
Nuo sistemos veikimo pradžios – 2015 m. sausio 1 d., ŽPDRIS jau turi 73 876 vartotojus. ŽPDRIS vartotojų skaičius pasiskirstė taip: paslaugų gavėjų, kurie savo tapatybę patvirtino per Elektroninės valdžios vartus, yra 70 994 asmenys; registruotų vartotojų (institucijų, teikiančių ŽPDRIS paslaugas, darbuotojų) – 1 917, ir projektų rengėjų, kurie bent kartą prisijungė prie ŽPDRIS, – 965.
ŽPDRIS yra teikiamos keturios elektroninės paslaugos: žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo; kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo; žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir žemės konsolidacijos projektų rengimo.
Sistemoje, kuri veikia vieno langelio principu, galima teikti prašymus, stebėti projektų rengimo, derinimo, svarstymo su visuomene bei viešinimo eigą ir kitus procesus. Šia sistema kasdien naudojasi ne tik NŽT specialistai, bet ir VĮ Valstybės žemės fondo, Lietuvos automobilių kelių direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, savivaldybių administracijų ir kitų institucijų darbuotojai.
2019 metais buvo patikrinti 7 664 žemėtvarkos planavimo dokumentai, iš jų: žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai – 6 612, kaimo plėtros žemėtvarkos projektai – 809, žemės reformos žemėtvarkos projektai – 235, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai – 2, žemės konsolidacijos projektai – 4 ir žemėtvarkos schemos – 2. Iš praeitais metais NŽT patikrintų projektų 82 proc. buvo parengti kokybiškai, 18 proc. grąžinti taisyti.
Atkreiptinas dėmesys, kad žemėtvarkos planavimo dokumentų būtų grąžinama mažiau taisyti, jeigu rengiant dokumentus didesnis dėmesys būtų kreipiamas į planuojamoje teritorijoje galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir jų sprendinius (bendruosius ir specialiuosius planus), žemės sklypams būtinas nustatyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (būdą), kelių (gatvių) tinklą, žemės sklypų racionalumą, taip pat ar parengtas sprendinių brėžinys tinkamai aprašytas aiškinamajame rašte.
Pranešimą paskelbė: Kristina Žukovska, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]