Dušas ar vonia – hamletiškas klausimas, dažnai kainuojantis ne vieną valandą ginčų ar derybų, ruošiantis atlikti remontą senos statybos bute ar dėliojant naujo būsto išplanavimą. Teisingo atsakymo į šį klausimą nėra, tačiau prieš priimant sprendimą vertėtų atsižvelgti į keletą aspektų.
Vonios kambario matematika
Jei gyvenate senos statybos daugiabutyje, greičiausiai jūsų vonios kambario plotas bus ne didesnis kaip 4 kv. m. Bet kuri didesnė vonia užims beveik pusę tokios patalpos ploto, o jei dar sugalvosite čia pastatyti ir skalbimo mašiną, vietos liks visai nedaug.
„Jei svarbu turėti didesnę erdvę, dušas vienareikšmiškai laimi, nes standartinė dušo kabina užima tik kiek mažiau nei 1 kv. m. Žinoma, vonios kambarį galima didinti jį sujungiant su tualetu ar plečiant koridoriaus sąskaita, tačiau tai jau kapitalinio remonto darbai, kurie labiau aktualūs tiems, kas negali gyventi be vonios“, – sako vonios baldų ir dušo sienelių gamintojo UAB „Kamė“ konstruktorius-technologas Vilius Milkevičius.
Taupiems ar taupantiems apsisprendimą gali palengvinti keletas skaičių. Prausdamiesi duše per 5 minutes paprastai sunaudojate 40-100 litrų vandens, priklausomai nuo vandens srovės stiprumo ir dušo antgalio. Lietų imituojančios dušo galvutė sunaudoja gerokai daugiau vandens. Pasimėgavimui vonioje vidutiniškai reikia 260 litrų vandens, tačiau svarbu įvertinti ir tai, kad dažnas nusimaudęs vonioje vis tiek paskui apsiprausia po dušu.
Taip pat dušo procedūroms reikia daug mažiau laiko, jos dažnai trunka trumpiau, nei prileidžiama vandens į vonią, kas svarbu taupantiems laiką.
Vonią renkasi šeimos su mažais vaikais
„Dažniausias vonios gerbėjų argumentas – vonią galima naudoti ir kaip dušą. Tikra tiesa, be to, nesudėtinga ją įrengti taip, kad naudojantis dušu nepritaškytumėte vandens ant vonios kambario grindų: nuo pačių įvairiausių spalvinių sprendimų užuolaidų, padedančių lengvai keisti vonios kambario dizainą, iki grūdinto stiklo sienelių su nuo kalkių apsaugančia danga, leidžiančia išvengti dažno jų valymo“, – pasakoja V. Milkevičius.
Vonią, o ne dušą dažniau renkasi mažų vaikų turinčios šeimos, nes vonioje vaikus ne tik lengviau prausti, bet ir patiems vaikams vonios procedūros tampa žaidimu, suteikiančiu daug smagumo. Yra gilių dušo kabinų ar vos ilgesnių nei metras pusvonių, kurios taip pat puikiai tinka vaikų maudymui, tačiau erdvės žaidimams čia lieka gerokai mažiau.
Ir, žinoma, vonia nepakeičiama, jei mėgstate atsipalaiduoti paniręs į karštą vandenį, praturtintą įvairiomis druskomis ar žolelių mišiniais, bei procedūras burbulinėse voniose.
Dušas – ne tik skubantiems
„Vandens procedūromis mėgautis galima ne tik vonioje. Pastebime, kad žmonės vis dažniau užsisako nestandartines, didesnes dušo kabinas ir jas paverčia vieta, kur galima ne tik greitai nusiprausti ar atsigaivinti, bet ir mėgautis vandens masažu ar garų vonia. Dabar yra dušo sistemų, kuriose integruotas net belaidis muzikos centras, tad dušo kabina virsta jauku SPA centru“, – pasakoja V. Milkevičius.
Taip pat dušo kabinas mėgsta vyresnio amžiaus žmonės, nes į jas įlipti daug paprasčiau nei į vonią. Jei dušo erdvė įrengiama su trapu, ji gali būti visiškai be slenksčio, kad be didesnių sunkumų būtų galima įvažiuoti neįgaliojo vežimėliu.
Dušo kabinas su trapu, kurių pagrindas išklotas plytelėmis, atspariomis braižymui, renkasi ir šunų savininkai, mat jose po pasivaikščiojimo lauke šlapią rudens dieną labai paprasta nuplauti augintiniui kojas.
„Įrengiant dušo kabiną mažoje erdvėje galima rinktis berėmes kabinos konstrukcijas, kurios vizualiai padidina vonios kambarį. Taip pat dušo sienelės gali būti pristumiamos prie sienos, kad neužimtų erdvės kol nesinaudojate dušu. Bet kokiu atveju, renkantis dušą, o ne vonią, turėsite daug daugiau vietos ne tik kitai vonios įrangai ir baldams, bet ir fantazijai“, – sako V. Milkevičius.
Pranešimą paskelbė: Saulė Bakšė, UAB „Idea Prima”
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]