Viešas Eduardo Balsio skvero Žvėryne rekonstrukcijos projekto pristatymas sostinės savivaldybėje baigėsi aiškiu susitarimu: projekto rengėjams, IĮ „Gedimino Antano Sakalio projektavimo firma“, teks stipriai koreguoti projektinius pasiūlymus.
Miestiečiai kritikuoja tuos pačius sprendinius, kuriais nepatenkinta ir miesto savivaldybė: pasigendama kontakto su esama gamtine aplinka, ryšio su tolimesnėmis ar artimesnėmis perspektyvomis, harmonijos. Per pristatymą ne kartą minėtas ir unikalesnės, šiai istorinei miesto daliai būdingesnės, architektūrinės išraiškos poreikis – projektas vertintojams pasirodė tinkamesnis verslo ir administraciniam kvartalui. Tokį įspūdį kalbėjusieji siejo pirmiausia su planuojamu kietųjų dangų plotu – nors architektai pabrėžė jį esant mažesnį nei priimtas standartas (suplanuota 4000 kv. m vejos, 760 kv. m kietųjų dangų, 780 kv. m takelių ir 240 kv. m. ploto paviljono terasa), daugeliui jis pasirodė perteklinis.
Kritikos sulaukė ir projekto autorių planas naikinti didžiąją dalį šiandien skverą supančių ir jaukiomis zonomis suskaidančių gyvatvorių. Skvero naudotojų neįtikino architektų argumentai – gyvatvorės šalintinos, nes uždaros erdvės tarp jų yra tapusios tiesiog šiukšliadėžėmis ir benamių rinkimosi vietomis. Tvarkyti, rinkti šiukšles skvere teks ir po rekonstrukcijos, o saugumą, formuojantis nenumatytam viešosios erdvės naudojimui, reikėtų užtikrinti vaizdo kameromis, siūlo gyventojai. Jie tikisi, kad ir po rekonstrukcijos garsaus muzikanto vardu pavadintas skveras bus patrauklus įvairiausioms visuomenės grupėms – mamoms su vaikais (kuriems būtų gerai numatyti žaidimų zoną), senjorams, pasimatymo vietų ieškantiems jaunuoliams. Jei vis dėlto būtų nuspręsta gyvatvores retinti, raginama pagalvoti apie kompensuojamąjį apželdinimą.
Gyventojams abejones kelia ir architektų planas pašalinti dalį skvero medžių – šie ne tik kuria šešėlį ir valo orą, bet ir slopina judraus aplinkinių A. Mickevičiaus ir Vytauto gatvių eismo triukšmą. Nors architektai buvo numatę šalinti jų tik penkis, sutarta, kad medžių būklę ir perspektyvas darkart įvertins arboristai, o projekto autoriai atsakingai apgalvos galimybę tuos medžius išsaugoti.
Specialistams rūpestį kelia ištiesinta ir išgrįsti suplanuota skvero įstrižainė, kuri visada buvo „tranzitinė“ – gyventojų išminta trumpinant kelią, bet padengta kietąja danga labiau provokuoja pralėkti dviračiu, nei stabtelėti skvere.
Architektams dar teks drauge su akustikos specialistais padirbėti prie paviljono projekto – šis skvero projektavimo programoje numatytas kaip vieta muzikiniams projektams, tad čia itin svarbūs ir koncertinę akustiką užtikrinantys sprendiniai.
Rekonstrukcijos projektu labai patenkintas skverą puošiančios skulptūros „Paukščių lizdas“ autorius, skulptorius Gintaras Mikolaitis, kuris per viešą pristatymą pasakojo dešimt metų laukęs, kol atsiras protingų architektų, rasiančių geresnę vietą šiandien aikštės centre visiems „ant kelio“ stovinčiam jo kūriniui.
E. Balsio skvero rekonstrukcijos projektavimo užduotį parengusio savivaldybės Vyriausiojo miesto architekto skyriaus vyresnioji patarėja Rūta Matonienė reziumavo, kad projekto autoriai bus įpareigoti įvertinti visuomenės ir kolegų pastabas tam, kad galutinis sprendimas būtų tinkamas visiems būsimiems skvero lankytojams – ir rajono gyventojams, ir projektą inicijavusiems Kompozitorių sąjungos atstovams. Akivaizdu, kad tam teks pergalvoti ir kraštovaizdžio formavimo, ir apšvietimo sprendinius, sumažinti kietųjų dangų, kokybiškai išbaigti paviljono projektą, paieškoti galimybės įrengti vaikų žaidimų zoną. Tikėtina, kad pakoreguotas projektas bus darkart pristatytas visuomenei.
Pranešimą paskelbė: Rusnė Marčėnaitė, Vilniaus miesto savivaldybė
VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA), vykdanti pagalbos Ukrainai projektus, dalinasi tarpiniais projekto „Teritorijų planavimas Ukrainos savivaldos institucijoms“ rezultatais. Pasak įstaigos atstovų, jungtinė Ukrainos ir Lietuvos specialistų komanda paruošė 700 kv. km dydžio teritorijos skaitmeninius ortofotografinius žemėlapius Kalitos ir Ivanivkos savivaldybėms. 2025 m. lapkričio mėn. pradėto projekto tikslas – Kyjivo apskrityje esančios Kalitos ir Černihivo […]
Konferencijoje „GERVĖ 2026“, surengtoje Kaune, kino centre „Romuva“, statybų, nekilnojamojo turto ir pramonės sektorių atstovai diskutavo apie esminius pokyčius, kurie jau keičia statybų sektorių Lietuvoje – nuo reguliavimo pertvarkos ir skaitmenizavimo iki tvarumo sprendimų, būsto prieinamumo ir miestų plėtros. Septintą kartą surengtas renginys subūrė verslo, viešojo sektoriaus ir ekspertų bendruomenę aptarti, kokių sprendimų šiandien reikia […]
Autorius: Raul Eamets, banko „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas Naftos krizė Artimuosiuose Rytuose tęsiasi. Optimistai buvo pradėję tikėtis, kad su paliaubomis Hormūzo sąsiauris vėl atsivers, tačiau jau dabar turėtų būti aišku – niekas taip greitai neišsispręs. Fizinėse sandorių rinkose nafta šiandien kainuoja 150 dolerių už barelį, ir šio pabrangimo poveikis mūsų degalinių dar net nepasiekė. Infliacija – […]
Neįprastai šalta žiema paskatino apie renovaciją ir senų pastatų apšiltinimą pagalvoti ne tik privačių namų savininkus, bet ir įvairių įstaigų vadovus, tarp jų ir mokyklų direktorius. KTU Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) mokslininkai, keletą mėnesių stebėję dvi identiškas mokyklas, iš kurių viena renovuota, turi perspėjimą: galvojant apie šildymą, reikia nepamiršti ir vėdinimo. 2024 metų kovą–gegužę […]
Vilniuje pradedamas trečiasis Neries krantinių atnaujinimo etapas centrinėje miesto dalyje. Nuo 2022 m. etapais tvarkytos kairiosios Neries krantinės jau tapo vilniečių pamėgta poilsio ir laisvalaikio erdve, o dabar bus tvarkoma likusi atkarpa tarp Žaliojo ir Baltojo tiltų, Goštauto gatvės pusėje. Vilniaus miesto savivaldybė išdavė statybą leidžiantį dokumentą jos rekonstrukcijai. Planuojama, jog vilniečiai atnaujinta krantinės atkarpa […]
VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA), vykdanti informacinės sistemos „Infostatyba“ priežiūrą, plėtojimą ir duomenų tvarkymą, apžvelgia 2026-ųjų metų pirmojo ketvirčio statybą leidžiančių dokumentų (SLD) išdavimo statistiką. Išanalizavus įstaigos tinklapyje publikuojamų švieslenčių duomenis paaiškėjo, kad per pirmuosius tris šių metų mėnesius Lietuvoje patvirtinta 21,85 proc. daugiau statybos leidimų nei per tą patį 2025 metų laikotarpį. Pasak […]