Yla išlindo iš maišo paaiškėjus, kad bendrovė kai kuriems darbuotojams vėluoja išmokėti atlyginimus. Po detalesnio patikrinimo įmonė papildomai deklaravo 146 tūkst. eurų išmokėtų dividendų ir daugiau nei 5 tūkst. eurų PVM apmokestinamų sandorių, todėl valstybės biudžetą papildė 23 tūkst. eurų priskaičiuotų mokesčių.

2020 m. kovo 5 d., Kaunas. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Kauno AVMI) informuoja, kad statybų darbus Kauno miesto centre vykdanti bendrovė po patikrinimo privalėjo deklaruoti 146 tūkst. eurų išmokų ir sumokėti beveik 22 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM). Įmonė taip pat patikslino pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) deklaraciją, papildomai deklaruodama 5,1 tūkst. eurų apmokestinamųjų sandorių, todėl papildomai sumokėjo 1,1 tūkst. eurų PVM.

„Išanalizavus šios statybų bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus buvo pastebėta, kad su kai kuriais darbuotojais laiku neatsiskaitoma. Kauno AVMI specialistai, patikrinę pinigų judėjimą tarp kasos, bankų sąskaitų ir avanso apyskaitų nustatė, kad pas įmonės vadovą liko į bendrovės kasą negrąžintas ir nepanaudotas 147,5 tūkst. eurų avanso likutis. Šis faktas sukėlė įtarimą, kad apsimestiniu avanso išmokėjimu vadovui, įmonė mėgino išvengti gyventojų pajamų mokesčio“, – pasakoja Kauno AVMI viršininkė Judita Stankienė, pažymėdama, kad atvejis išaiškintas bendradarbiaujant su Jungtinio operacijų centro nariais – šį kartą Kauno AVMI inspektoriai patikrinimą atliko kartu su Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) specialistais.

Bendrovė nepanaudotą atskaitingo asmens pinigų likutį nedelsiant apskaitė kaip akcininkui išmokėtus dividendus. Įmonė pateikė pajamų mokesčio deklaraciją, deklaruodama su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusias A klasės išmokas – 146 tūkst. eurų išmoką minėtam akcininkui, nuo kurios priskaičiuota 21,9 tūkst. eurų mokėtina GPM suma. Statybų bendrovė patikrinimo metu taip pat pateikė patikslintą PVM deklaraciją ir papildomai deklaravo 5,1 tūkst. eurų PVM apmokestinamųjų sandorių, todėl į valstybės biudžetą mokėtina PVM suma padidėjo 1,1 tūkst. eurų. VDI įmonės atstovui savo ruožtu surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimų, už kuriuos gresia bauda iki 1450 eurų.

J. Stankienė primena, kad 2020 m. statybų sektorius išlieka vienu iš VMI prioritetų, pažymėdama, jog kontrolė šioje srityje bus praplėsta: „Nuo šių metų į kontroliuojamų mokesčių mokėtojų sąrašus patenka ir nekilojamojo turto vystytojai, didmeninės statybinių medžiagų prekybos verslo atstovai. Didesnio dėmesio sulauks nekilnojamojo turto operacijos bei brokerių veikla besiverčiantys asmenys – VMI identifikuos nelegaliai dirbančius brokerius pagal jų veiklos elektroninėje erdvėje pėdsakus, vertins brokerių deklaruojamų pajamų adekvatumą. Taip pat bus griežtai vertinamas statybų sektoriaus nuolatinių viešųjų pirkimų dalyvių finansinis skaidrumas“.

VMI primena, kad apie įvairius pastebėtus mokestinius pažeidimus gyventojai gali pranešti pasitikėjimo telefonu 1882, taip pat užpildę elektroninę anketą svetainėje www.vmi.lt/cms/stop-seseliui arba programėle išmaniesiems telefonams „Pranešk“, kuria naudodamasis mokesčių mokėtojas gali pažeidimo vietoje nufotografuoti, padaryti garso ar vaizdo įrašą, pažymėti pastebėto pažeidimo vietą žemėlapyje ir šią informaciją perduoti tiesiai VMI.

Pranešimą paskelbė: Laimonas Rimkus, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos