Įdėti skelbimą

Vilniuje pernai vidutiniškai parduota daugiau nei po 16 butų kasdien

1

Vilniuje pernai vidutiniškai parduota daugiau nei po 16 butų kasdien

2019-ieji Lietuvos NT rinkoje buvo pažymėti stebinančio aktyvumo ir sėkmės. Vilniuje, preliminariais „Citus“ duomenimis, per 12 praėjusių metų mėnesių parduoti 5 932 butai ir kotedžai – vidutiniškai, po 494 per mėn. arba po 16 kasdien. Per visus 2018 m. sostinėje parduotas 4 281 būstas (vid. po 357). Vilniaus naujos statybos būsto rinka augo 39%. Kaune, atitinkamai, 2019 m. parduoti 1 062 būstai (vid. po 88,5 per mėn.), 2018 m. – 752 (vid. po 63 per mėn.), o rinka augo – 41%.

Populiariausi rajonai Vilniuje pernai – Pilaitė (2019 m. čia parduoti 838 būstai), Šnipiškės (803), Pašilaičiai (716), Naujamiestis (472), Žirmūnai (440), Lazdynėliai (246). Šiuos rajonus pernai pasirinko daugiau nei pusė – 59% – naujų būstų pirkėjų.

Kaune daugiausia naujų būstų, taip pat 59%, nupirkta Dainavoje (210), Vilijampolėje (162), Romainiuose (128) ir Aleksote (125).

Abiejuose didžiuosiuose miestuose šie mikrorajonai populiariausiųjų pozicijų neužleidžia jau ne vienerius metus. Tiesa, Kaune Vilijampolė dar neseniai ėmė kratytis nepatrauklaus rajono statuso ir tapo vienu iš prestižinių, o Vilniuje savo eilės laukia Pietinė miesto dalis – Stoties rajonas, Burbiškės, Naujininkai. Čia savivaldybė, transporto įmonės, verslininkai planuoja didžiulius pokyčius ir investicijas.

Šiuo metu ieškantys naujos statybos būsto Vilniuje gali pasirinkti iš kiek didesnio nei 5 500 sandėlio, Kaune – iš daugiau nei 1 100. Sostinėje per metus pasiūla sumažėjo 9,5%, o Kaune ūgtelėjo 3%.

Paklausą šokdino gerėjantys demografiniai ir ekonominiai rodikliai

Vilniuje ir Kaune auga investicijos, kuriasi darbo vietos, o jauni specialistai, gaunantys pastovias pajamas, ieško būsto. Augant nuomos kainoms, nuosavo būsto įsigijimas tampa vis patrauklesnis, be to, sparčiai didėja ir darbo užmokestis: Vilniuje per metus, lyginant 2019 m. lapkritį su 2018 m. lapkričiu – net 15,5%, Kaune – 15,0% (SODROS duomenys).

SODROS duomenimis, dirbančiųjų skaičius Vilniuje per metus, lyginant 2019 m. spalio mėn. duomenis su 2018 m. to paties mėn. duomenimis, išaugo 7 200, o Kaune – 2 200. Tai ne šiaip gyventojų skaičiaus augimas, o žmonių, uždirbančių pajamas. Jei bent trečdalis jų planuoja įsigyti būstą, tai – beveik pusė pernykščių pardavimų.

Iš esmės, gyvenimo kokybės skirtumai tarp Vilniaus, Kauno ir Vakarų Europos miestų tampa vis mažesni, todėl ir imigracija ne tik iš kitų Lietuvos regionų, bet ir iš užsienio, kur prieš daugybę metų išvyko daugybė mūsų tautiečių, pastebimai auga.

Kainos turėtų augti ir kitąmet

Nors 2019 m. naujų butų pasiūla Vilniuje buvo itin didelė, tačiau paklausa – dar didesnė ir tai buvo viena priežasčių, kodėl kainos pirminėje rinkoje augo apie 7%. Bendras pirminės ir antrinės rinkų būsto kainų lygis Vilniuje, remiantis Registrų centro skaičiavimais, išaugo santūriau – apie 5,3%.

Vienas ryškesnių pokyčių 2019 m. Vilniaus būsto rinkoje buvo naujos klasės – liukso – atsiradimas. „Citus“ ekspertų teigimu, paskutinius kelis metus Vilniuje vis daugėja aukštesnės nei prestižinės klasės būstų. Dėl gerokai aukštesnės vidutinės kvadrato ir bendros suminės kainos, šie būstai vis labiau iškreipė prestižinės klasės būsto statistiką, todėl tapo tikslinga juos išskirti į atskirą – liukso – klasę. „Citus“ analitikai šiuo metu Vilniuje priskaičiuoja 166 plėtojamus būsto projektus, o liukso klasei priskiria apie 20.

Taip pat ėmė trauktis santykinė ekonominės klasės būsto dalis bendrame pardavimų skaičiuje. Kaune šie pokyčiai nėra tokie ryškūs, nors taip pat pastebimai didėja vidutinės klasės būsto paklausa, stiprėja prestižinė klasė.

„Citus“ analitikų vertinimu, šiemet būsto kainos turėtų stabilizuotis ir gali augti iki 4%. Augantys pirkėjų lūkesčiai projektų koncepcijai, aplinkai bei griežtėjantys techniniai ir energiniai reikalavimai toliau ryškins skirtingus segmentus, kuriuose kainų pokyčiai bus nevienodi. Kainos didės dėl kelių esminių priežasčių. Pirmiausia tai – auganti savikaina: auga darbo užmokestis, didėja techniniai reikalavimai (energinei klasei, infrastruktūrai) bei pirkėjų lūkesčiai, brangsta medžiagos.

Ieško vis mažesnio būsto. Populiariausi – dviejų kambarių butai

Didėjant būsto keitimo dažnumui, natūraliai mažėja jo plotas. Per pastarąjį dešimtmetį, kaip rodo Registrų centro duomenys, perkamų butų (bet kokio kambarių skaičiaus) vidutinis plotas sumažėjo 11,5% – nuo 58,6 m2 iki 51,9 m2. „Citus“ atlikta rinkos duomenų analizė rodo, kad per paskutinius dvejus metus NT vystytojai naujos statybos būsto projektuose Vilniuje dažniausiai siūlo 42-49 m2 ploto 2 kambarių butus.

Dviejų kambarių butai sudaro beveik pusę būsto rinkos pasiūlos ir paklausos. „Citus“ analitikų turimi išankstiniai duomenys rodo, kad iš visų 2019 m. sausio–gruodžio mėnesiais Vilniuje nupirktų butų vieno kambario butai sudarė 15,8%, dviejų – 49,6%, trijų – 27,2%, didesni – 7,4%. Panaši situacija pastebima ir vertinant būstų pasiūlą: tarp visų rinkoje siūlomų butų vieno kambario butai sudaro 16,1%, dviejų – 45,1%, trijų – 27,9%, didesni – 10,9%.

Iš kitos pusės, žmonėms vis dažniau renkantis būstą mieste, o ne priemiestyje, šeimos ramesniuose miegamuosiuose rajonuose, pvz., Pilaitėje, Lazdynėliuose, Pašilaičiuose, ieško didesnių butų. Kadangi 4 kambarių butą didesnei šeimai pasiūloje rasti sunku, vis labiau populiarėja galimybė sujungti du mažesnius butus, o vystytojai tai numato jau projektuodami pastatus.

Rezervuotų būstų skaičių „Citus“ išaugino beveik 30 procentų

Išskirtinių būstų ir lanksčių NT sprendimų verslui įmonė „Citus“ valdomuose projektuose per 2019 metus rezervuoti 426 butai ir kotedžai: 318 Vilniuje ir 108 Kaune. Tai yra 29% daugiau nei per 2018 m., kai buvo rezervuoti 330 būstų – atitinkamai, 195 Vilniuje ir 135 Kaune.

Vilniuje rezervuotų būstų „Citus“ valdomuose projektuose skaičiaus augimas 2019 m. sudarė 63%. Čia populiariausias buvo „Karaliaučiaus slėnis“ Pilaitėje, kuriame liko vos keli būstai (169 rezervuoti butai ir kotedžai), taip pat „Miško ardai“ Burbiškėse (105) bei vos spalį pristatyti į sportuojančius ir aktyviai gyventi mėgstančius vilniečius orientuoti „Būk čia“ namai Lazdynėliuose (43).

Kaune 2019 metais net 90 iš 108 rezervuotų butų teko „Klevų namams“. Likę parduoti „Jonučių namuose“, „Kauno senamiesčio apartamentuose“, „Telegrafe“. Šiuose trijuose projektuose nebeliko laisvų butų. 2020 m. laikinojoje sostinėje „Citus“ planuoja 2020 m. pristatyti naują daugiafunkcinį konversijos projektą centrinėje miesto dalyje.

 

Skaičiai ir faktai 

  • Parduotų (rezervuotų) būstų skaičius „Citus“ valdomuose projektuose: 2019 m. – 426 (Vilniuje – 318, Kaune – 108), 2018 m. – 330 (Vilniuje – 195, Kaune – 135), 2017 m. – 369 (Vilniuje – 236, Kaune – 133), 2016 m. – 266 butai ir kotedžai (Vilniuje – 233, Kaune – 33);
  • Pirminės rinkos būsto pardavimai Vilniuje (butai ir kotedžai, išankstiniai duomenys): 2019 m. – 5 932 (5 420 butų, 512 kotedžų), 2018 m. – 4 281 (3 842 butai, 439 kotedžai), „Citus“ duom.;
  • Pirminės rinkos būsto pardavimai Kaune (butai ir kotedžai, išankstiniai duomenys): 2019 m. 1 062 (869 butai, 193 kotedžai), 2018 m. – 752 (674 butai, 78 kotedžai), „Citus“ duom.;
  • Pirminės būsto rinkos sandėlis Vilniuje (butai ir kotedžai, išankstiniai duomenys): 2019 m. – 5 528, 2018 m. – 6 105, „Citus“ duom.;
  • Pirminės būsto rinkos sandėlis Kaune (butai ir kotedžai, išankstiniai duomenys): 2019 m. – 1 129, 2018 m. – 1 096, „Citus“ duom.;
  • Apdraustųjų asmenų skaičius Vilniaus m. savivaldybėje: 2019 m. lapkričio mėn. – 274,4 tūkst., 2018 m. lapkričio mėn. – 267,2 tūkst., SODROS duom.;
  • Apdraustųjų asmenų skaičius Kauno m. savivaldybėje: 2019 m. lapkričio mėn. – 133,2 tūkst., 2018 m. lapkričio mėn. – 131 tūkst., SODROS duom.;
  • Vidutinės pajamos Vilniaus m. savivaldybėje (atskaičius mokesčius): 2019 m. lapkričio mėn. – 962,9 Eur, 2018 m. lapkričio mėn. – 833,5 Eur, SODROS ir tax.lt duom.;
  • Vidutinės pajamos Kauno m. savivaldybėje (atskaičius mokesčius): 2019 m. lapkričio mėn. – 822,9 Eur, 2018 m. lapkričio mėn. – 715,7 Eur, SODROS ir tax.lt duom.

Pranešimą paskelbė: Rytas Stalnionis, UAB „Citus”

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Stogulinija.lt – vieta, kurioje galima nusipirkti stogo dangą pigiau

Stogulinija.lt – vieta, kurioje galima nusipirkti stogo dangą pigiau

Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]


Namų saugumas šiandien: kokie iššūkiai dažniausiai lieka nepastebėti?

Namų saugumas šiandien: kokie iššūkiai dažniausiai lieka nepastebėti?

Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]


Aliuminiai langai ar plastikiniai: ką rinktis 2026 metais?

Aliuminiai langai ar plastikiniai: ką rinktis 2026 metais?

Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]


Pasaulinio lygio architektų verdiktas: ryškiausios ir geriausios Lietuvos miestų ateities vizijos gimė pajūryje

Pasaulinio lygio architektų verdiktas: ryškiausios ir geriausios Lietuvos miestų ateities vizijos gimė pajūryje

Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]


Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas dėl pastatų energinio naudingumo

Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas dėl pastatų energinio naudingumo

Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]


Statybos įstatymas papildytas Pastatų energetinio naudingumo direktyvos nuostatomis

Statybos įstatymas papildytas Pastatų energetinio naudingumo direktyvos nuostatomis

Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]