Seimo nario Algirdo Butkevičiaus pranešimas: „Nekilnojamojo turto apmokestinimas turi prasidėti nuo tikrosios turto vertės nustatymo“
Seimo narys Algirdas Butkevičius įregistravo pasiūlymą Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektui XIIIP-4078. Pasiūlymu siekiama sudaryti prielaidas tikslesnės, realią vertę atitinkančios nekilnojamojo turto vertės nustatymui.
„Norint adekvačiai ir teisingai apmokestinti nekilnojamąjį turtą, visų pirma, turi būti nustatyta reali jo vertė, todėl siūlau, kad nekilnojamojo turto mokestinės vertės būtų perskaičiuojamos kiekvienais metais, o ne kas 5 metus kaip yra dabar. Tai leistų operatyviau atspindėti pokyčius nekilnojamojo turto rinkoje“, – įsitikinęs A. Butkevičius.
Pagal galiojančią tvarką vidutinę nekilnojamojo turto rinkos vertę Registrų centras perskaičiuoja kiekvienais metais, tačiau šios vertės mokestinėms vertėms prilyginamos tik kas penkerius metus.
„Kitas mano pasiūlymas – suteikti teisę individualų turto vertinimą inicijuoti ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. Šiuo metu tokią teisę turi tik mokesčių mokėtojas, kuris, suprantama, kreipiasi dėl individualaus įvertinimo tik tuo atveju, jei turtas yra pervertintas. Tuo tarpu kitu atveju – jei turto vertė pernelyg maža – jokių veiksmų nesiimama, nes mokesčių mokėtojas inicijuoti pervertinimą nesuinteresuotas, o valstybės institucijos tokių įgaliojimų neturi“, – tęsia A. Butkevičius.
Šiuo metu galiojančiame įstatyme yra numatyta galimybė mokesčių mokėtojui teikti Registrų centrui prašymą mokestine verte laikyti individualaus vertinimo būdu nustatytą turto vertę, jeigu ji daugiau kaip 20 procentų skiriasi nuo vertės, nustatytos atlikus masinį vertinimą. Analogiškos teisės vietos mokesčių administratorius neturi.
Turto vertinimo ekspertų nuomone, pasitaiko, jog nekilnojamojo turto rinkos kaina skiriasi 20–40 procentų, lyginant su Registrų centro nustatoma turto verte, ar net daugiau. Seimo narys A. Butkevičius primena viešai skelbtą pavyzdį, kai žurnalistai, remdamiesi Registrų centro duomenimis, patikrino kelių atsitiktinių butų kainą Vilniaus Senamiestyje, Stiklių gatvėje. Paaiškėjo, kad dažniausiai pasitaikanti butų vertė siekė apie 80–100 tūkst. eurų, retkarčiais – daugiau, tačiau žurnalistams per atsitiktinę paiešką Registrų centro duomenų bazėje nepavyko aptikti nė vieno buto, brangesnio nei 220 tūkst. eurų. A. Butkevičiaus įsitikinimu, tai tik patvirtina, kad Registrų centro nustatomos rinkos vertės ne visada atitinka realybę.
Pranešimą paskelbė: Saulė Eglė Trembo, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
Rekomenduojame
Stogulinija.lt – vieta, kurioje galima nusipirkti stogo dangą pigiau
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namų saugumas šiandien: kokie iššūkiai dažniausiai lieka nepastebėti?
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Aliuminiai langai ar plastikiniai: ką rinktis 2026 metais?
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Pasaulinio lygio architektų verdiktas: ryškiausios ir geriausios Lietuvos miestų ateities vizijos gimė pajūryje
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas dėl pastatų energinio naudingumo
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Statybos įstatymas papildytas Pastatų energetinio naudingumo direktyvos nuostatomis
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]
