Seimo nario Algirdo Butkevičiaus pranešimas: „Nekilnojamojo turto apmokestinimas turi prasidėti nuo tikrosios turto vertės nustatymo“
Seimo narys Algirdas Butkevičius įregistravo pasiūlymą Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektui XIIIP-4078. Pasiūlymu siekiama sudaryti prielaidas tikslesnės, realią vertę atitinkančios nekilnojamojo turto vertės nustatymui.
„Norint adekvačiai ir teisingai apmokestinti nekilnojamąjį turtą, visų pirma, turi būti nustatyta reali jo vertė, todėl siūlau, kad nekilnojamojo turto mokestinės vertės būtų perskaičiuojamos kiekvienais metais, o ne kas 5 metus kaip yra dabar. Tai leistų operatyviau atspindėti pokyčius nekilnojamojo turto rinkoje“, – įsitikinęs A. Butkevičius.
Pagal galiojančią tvarką vidutinę nekilnojamojo turto rinkos vertę Registrų centras perskaičiuoja kiekvienais metais, tačiau šios vertės mokestinėms vertėms prilyginamos tik kas penkerius metus.
„Kitas mano pasiūlymas – suteikti teisę individualų turto vertinimą inicijuoti ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. Šiuo metu tokią teisę turi tik mokesčių mokėtojas, kuris, suprantama, kreipiasi dėl individualaus įvertinimo tik tuo atveju, jei turtas yra pervertintas. Tuo tarpu kitu atveju – jei turto vertė pernelyg maža – jokių veiksmų nesiimama, nes mokesčių mokėtojas inicijuoti pervertinimą nesuinteresuotas, o valstybės institucijos tokių įgaliojimų neturi“, – tęsia A. Butkevičius.
Šiuo metu galiojančiame įstatyme yra numatyta galimybė mokesčių mokėtojui teikti Registrų centrui prašymą mokestine verte laikyti individualaus vertinimo būdu nustatytą turto vertę, jeigu ji daugiau kaip 20 procentų skiriasi nuo vertės, nustatytos atlikus masinį vertinimą. Analogiškos teisės vietos mokesčių administratorius neturi.
Turto vertinimo ekspertų nuomone, pasitaiko, jog nekilnojamojo turto rinkos kaina skiriasi 20–40 procentų, lyginant su Registrų centro nustatoma turto verte, ar net daugiau. Seimo narys A. Butkevičius primena viešai skelbtą pavyzdį, kai žurnalistai, remdamiesi Registrų centro duomenimis, patikrino kelių atsitiktinių butų kainą Vilniaus Senamiestyje, Stiklių gatvėje. Paaiškėjo, kad dažniausiai pasitaikanti butų vertė siekė apie 80–100 tūkst. eurų, retkarčiais – daugiau, tačiau žurnalistams per atsitiktinę paiešką Registrų centro duomenų bazėje nepavyko aptikti nė vieno buto, brangesnio nei 220 tūkst. eurų. A. Butkevičiaus įsitikinimu, tai tik patvirtina, kad Registrų centro nustatomos rinkos vertės ne visada atitinka realybę.
Pranešimą paskelbė: Saulė Eglė Trembo, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
Rekomenduojame
SSVA: Kalitos ir Ivanivkos savivaldybėms Ukrainoje sukurti ortofotografiniai žemėlapiai
VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA), vykdanti pagalbos Ukrainai projektus, dalinasi tarpiniais projekto „Teritorijų planavimas Ukrainos savivaldos institucijoms“ rezultatais. Pasak įstaigos atstovų, jungtinė Ukrainos ir Lietuvos specialistų komanda paruošė 700 kv. km dydžio teritorijos skaitmeninius ortofotografinius žemėlapius Kalitos ir Ivanivkos savivaldybėms. 2025 m. lapkričio mėn. pradėto projekto tikslas – Kyjivo apskrityje esančios Kalitos ir Černihivo […]
KONFERENCIJOJE „GERVĖ 2026“ APTARTI ESMINIAI STATYBŲ SEKTORIAUS POKYČIAI
Konferencijoje „GERVĖ 2026“, surengtoje Kaune, kino centre „Romuva“, statybų, nekilnojamojo turto ir pramonės sektorių atstovai diskutavo apie esminius pokyčius, kurie jau keičia statybų sektorių Lietuvoje – nuo reguliavimo pertvarkos ir skaitmenizavimo iki tvarumo sprendimų, būsto prieinamumo ir miestų plėtros. Septintą kartą surengtas renginys subūrė verslo, viešojo sektoriaus ir ekspertų bendruomenę aptarti, kokių sprendimų šiandien reikia […]
Ruoškitės rudeniui: kils ne tik šildymo ir maisto kainos, bet ir paskolų įmokos
Autorius: Raul Eamets, banko „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas Naftos krizė Artimuosiuose Rytuose tęsiasi. Optimistai buvo pradėję tikėtis, kad su paliaubomis Hormūzo sąsiauris vėl atsivers, tačiau jau dabar turėtų būti aišku – niekas taip greitai neišsispręs. Fizinėse sandorių rinkose nafta šiandien kainuoja 150 dolerių už barelį, ir šio pabrangimo poveikis mūsų degalinių dar net nepasiekė. Infliacija – […]
KTU tyrėjai primena mokykloms: neužtenka tik apšiltinti, reikia pasirūpinti ir vėdinimu
Neįprastai šalta žiema paskatino apie renovaciją ir senų pastatų apšiltinimą pagalvoti ne tik privačių namų savininkus, bet ir įvairių įstaigų vadovus, tarp jų ir mokyklų direktorius. KTU Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) mokslininkai, keletą mėnesių stebėję dvi identiškas mokyklas, iš kurių viena renovuota, turi perspėjimą: galvojant apie šildymą, reikia nepamiršti ir vėdinimo. 2024 metų kovą–gegužę […]
Neries pakrančių rekonstrukcija Vilniaus centrinėje dalyje: išduotas statybos leidimas Goštauto g. atkarpos atnaujinimui
Vilniuje pradedamas trečiasis Neries krantinių atnaujinimo etapas centrinėje miesto dalyje. Nuo 2022 m. etapais tvarkytos kairiosios Neries krantinės jau tapo vilniečių pamėgta poilsio ir laisvalaikio erdve, o dabar bus tvarkoma likusi atkarpa tarp Žaliojo ir Baltojo tiltų, Goštauto gatvės pusėje. Vilniaus miesto savivaldybė išdavė statybą leidžiantį dokumentą jos rekonstrukcijai. Planuojama, jog vilniečiai atnaujinta krantinės atkarpa […]
Statybos leidimų tendencijos: ką atskleidžia 2026-ųjų pirmas ketvirtis?
VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA), vykdanti informacinės sistemos „Infostatyba“ priežiūrą, plėtojimą ir duomenų tvarkymą, apžvelgia 2026-ųjų metų pirmojo ketvirčio statybą leidžiančių dokumentų (SLD) išdavimo statistiką. Išanalizavus įstaigos tinklapyje publikuojamų švieslenčių duomenis paaiškėjo, kad per pirmuosius tris šių metų mėnesius Lietuvoje patvirtinta 21,85 proc. daugiau statybos leidimų nei per tą patį 2025 metų laikotarpį. Pasak […]
