Įdėti skelbimą

M. Statulevičius: pramoninės teritorijos varinėja Vilniaus NT rinkos kraują

1

M. Statulevičius: pramoninės teritorijos varinėja Vilniaus NT rinkos kraują

Nemaža dalis Vilniuje buvusių uždarų pramoninių ar karinių teritorijų yra prikeltos antram gyvenimui ir tapusios verslo, gyvenamosiomis ar laisvalaikio erdvėmis. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius pastebi, kad be dėmesį kaustančio buvusio Lukiškių kalėjimo pačiame sostinės centre, mieste dar apstu vietų, kurios artimiausiais metais keisis iš esmės.

Pasak jo, nekilnojamojo turto (NT) projektų konversija, arba paskirties pakeitimas, turėtų būti aktyvus ne tik netoli miesto centro esančiame Naujamiestyje ir šalia jo, bet ir judėti link pietvakarių dalies – Savanorių prospekto, kuriame tradiciškai didelė gamybos ir paslaugų įmonių koncentracija, ar į pietus – pakeliui į Vilniaus oro uostą esančius Naujininkus.

„Vienas ryškiausių konversijos pavyzdžių Lietuvai atgavus Nepriklausomybę yra Šiaurės miestelis Vilniuje. Karinės paskirties teritorija buvo pertvarkyta iš esmės: čia iškilo gyvenamieji pastatai, prekybininkai, „Ogmios“ miestelis. Pačiame Šiaurės miestelyje  garažų, ir pramoninių teritorijų, su kuriais dar ilgai bus ką veikti, beveik neliko, tačiau aplinkinėse teritorijose jų nemažai ir kompleksiniai miesto savivaldybės ir plėtotojų veiksmai gali būti sėkmingai atkartoti jose“, – sako M. Statulevičius.

Atsiveria dar daugiau pramoninių teritorijų

Vilniaus Naujamiestyje laukiama bent kelių rajoną dar labiau transformuoti galinčių projektų. Tarp jų – buvęs kojinių gamybos fabrikas „Sparta“, vietoje kurio turėtų iškilti technologijų įmonių miestelis, taip pat siuvimo fabriko „Lelija“ teritorija – ją irgi žadama atnaujinti. Buvusios „Velgos“ gamyklos vietoje netoli Vingio parko planuojama, kad iškils  multifunkcinis kultūros, laisvalaikio, prekybos ir verslo centras „Akropolis“. Taip pat šalia turėtų išdygti ir naujas gyvenamųjų namų kvartalas, turėtų būti įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai bei sutvarkyta Neries pakrantė, miesto savivaldybė numačiusi Neries krantus sujungti pėsčiųjų tiltu.

„Labai įdomia teritorija tampa Savanorių prospektas, jau link išvažiavimo iš miesto. Kartu su gretimai esančiais Lazdynais tai iki šiol nebuvo ta vieta, kuriai tektų daug plėtotojų dėmesio ir pastebimų konversijos projektų, tačiau panašu, kad jo imama rodyti vis daugiau ir čia atsiras naujų traukos vietų. Manyčiau, kad ilgesnėje 10-15 metų perspektyvoje į šią teritoriją gali būti pažiūrėta kitomis akimis, ypač į teritorijas, esančias dešinėje gatvės pusėje, visai prie pat Neries upės“, – prognozuoja M. Statulevičius.

Šiuo metu čia įsikūrę Vilniaus šilumos tinklai, įvairios verslo paskirties įmonės, sandėliai, garažai. Tačiau, LNTPA vadovo teigimu, jeigu ateityje šią miesto dalį bus nutarta iš esmės pertvarkyti, Neries pakrantės teritorija gali būti išnaudota ir gyvenamiesiems projektas, o per pačią upę ateityje galbūt net nutiestas ir pėsčiųjų arba ir pėsčiųjų, ir transporto tiltas.

Dar viena NT projektų plėtojimo kryptis yra pakeliui į Vilniaus oro uostą esantys Naujininkai.

„Naujininkų zona viena pirmųjų formuoja miesto veidą ir į Vilnių atskridusiems keleiviams, taip pat turi potencialo, kuris turėtų būti geriau išnaudotas laikui bėgant“, – teigia M. Statulevičius.

Pilkas Stoties rajonas virsta gulbe

Tai, kad konversijos ir nekilnojamojo turto plėtros projektai geba pakeisti ir emocinį veidą bei iš esmės perkrauti saugumo situaciją, matosi Vilniaus stoties rajone. Milžiniškus autobusų bei geležinkelių keleivių srautus susirenkantis Stoties rajonas ilgą laiką nebuvo patrauklus verslui bei naujakuriams.

Tačiau, anot LNTPA vadovo, impulsą situacijai keistis iš esmės suteikė drąsių plėtotojų pradėti didesnių teritorijų pertvarkymo projektai, kaip pavyzdžiui viešbučio „Comfort“ bei daugiabučių gyvenamųjų namų plėtra šalia jo.

„Tai yra gerokai mažesnio mastelio projektas, palyginti su Šiaurės miesteliu ar buvusią pramoninę teritoriją šalia Užupio iš esmės keičiančiu „Paupio“ rajonu, tačiau jis suteikė naujo augimo impulsą visai teritorijai ir padėjo pamatyti ją visai kitomis akimis: kaip perspektyvią, saugią ir madingą.

Vilnius nepasižymėjo ypatingai taršiais ar pavojingais gamybos objektais mieste, tačiau apleistos teritorijos dažniau kelia saugumo žmonėms klausimą – čia gali susižaloti suaugę ar vaikai, kartais jos tampa benamių žmonių ar gyvūnų prieglobsčiu“, – atkreipia dėmesį asociacijos vadovas.

Pasak jo, Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, sostinėje yra apie 500 hektarų ploto teritorijų, kurioje galima įgyvendinti konversijų projektus, iš jų apie 120 hektarų yra centrinėje miesto dalyje.

„Toks erdvių keitimas leidžia miestui geriau išnaudoti vidinius augimo resursus ir inžinerinę infrastruktūrą – nereikia tiesti naujų kelių ir naujų komunikacijų į priemiesčius, kas yra ir brangu, ir kur kas mažiau efektyvu. Konversijos projektai sugrąžino patrauklumą pačiam miestui, o žmonėms – norą gyventi jame, naudojantis gyvenimo mieste privalumais ir iš naujo atrandant anksčiau buvusias neprestižines erdves“, – sako M. Statulevičius.

Pranešimą paskelbė: Ernesta Karalienė, UAB „Idea Prima”

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
SSVA: Kalitos ir Ivanivkos savivaldybėms Ukrainoje sukurti ortofotografiniai žemėlapiai

SSVA: Kalitos ir Ivanivkos savivaldybėms Ukrainoje sukurti ortofotografiniai žemėlapiai

VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA), vykdanti pagalbos Ukrainai projektus, dalinasi tarpiniais projekto „Teritorijų planavimas Ukrainos savivaldos institucijoms“ rezultatais. Pasak įstaigos atstovų, jungtinė Ukrainos ir Lietuvos specialistų komanda paruošė 700 kv. km dydžio teritorijos skaitmeninius ortofotografinius žemėlapius Kalitos ir Ivanivkos savivaldybėms.  2025 m. lapkričio mėn. pradėto projekto tikslas – Kyjivo apskrityje esančios Kalitos ir Černihivo […]


KONFERENCIJOJE „GERVĖ 2026“ APTARTI ESMINIAI STATYBŲ SEKTORIAUS POKYČIAI

KONFERENCIJOJE „GERVĖ 2026“ APTARTI ESMINIAI STATYBŲ SEKTORIAUS POKYČIAI

Konferencijoje „GERVĖ 2026“, surengtoje Kaune, kino centre „Romuva“, statybų, nekilnojamojo turto ir pramonės sektorių atstovai diskutavo apie esminius pokyčius, kurie jau keičia statybų sektorių Lietuvoje – nuo reguliavimo pertvarkos ir skaitmenizavimo iki tvarumo sprendimų, būsto prieinamumo ir miestų plėtros. Septintą kartą surengtas renginys subūrė verslo, viešojo sektoriaus ir ekspertų bendruomenę aptarti, kokių sprendimų šiandien reikia […]


Ruoškitės rudeniui: kils ne tik šildymo ir maisto kainos, bet ir paskolų įmokos

Ruoškitės rudeniui: kils ne tik šildymo ir maisto kainos, bet ir paskolų įmokos

Autorius: Raul Eamets, banko „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas Naftos krizė Artimuosiuose Rytuose tęsiasi. Optimistai buvo pradėję tikėtis, kad su paliaubomis Hormūzo sąsiauris vėl atsivers, tačiau jau dabar turėtų būti aišku – niekas taip greitai neišsispręs. Fizinėse sandorių rinkose nafta šiandien kainuoja 150 dolerių už barelį, ir šio pabrangimo poveikis mūsų degalinių dar net nepasiekė. Infliacija – […]


KTU tyrėjai primena mokykloms: neužtenka tik apšiltinti, reikia pasirūpinti ir vėdinimu

KTU tyrėjai primena mokykloms: neužtenka tik apšiltinti, reikia pasirūpinti ir vėdinimu

Neįprastai šalta žiema paskatino apie renovaciją ir senų pastatų apšiltinimą pagalvoti ne tik privačių namų savininkus, bet ir įvairių įstaigų vadovus, tarp jų ir mokyklų direktorius. KTU Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) mokslininkai, keletą mėnesių stebėję dvi identiškas mokyklas, iš kurių viena renovuota, turi perspėjimą: galvojant apie šildymą, reikia nepamiršti ir vėdinimo.  2024 metų kovą–gegužę […]


Neries pakrančių rekonstrukcija Vilniaus centrinėje dalyje: išduotas statybos leidimas Goštauto g. atkarpos atnaujinimui

Neries pakrančių rekonstrukcija Vilniaus centrinėje dalyje: išduotas statybos leidimas Goštauto g. atkarpos atnaujinimui

Vilniuje pradedamas trečiasis Neries krantinių atnaujinimo etapas centrinėje miesto dalyje. Nuo 2022 m. etapais tvarkytos kairiosios Neries krantinės jau tapo vilniečių pamėgta poilsio ir laisvalaikio erdve, o dabar bus tvarkoma likusi atkarpa tarp Žaliojo ir Baltojo tiltų, Goštauto gatvės pusėje. Vilniaus miesto savivaldybė išdavė statybą leidžiantį dokumentą jos rekonstrukcijai. Planuojama, jog vilniečiai atnaujinta krantinės atkarpa […]


Statybos leidimų tendencijos: ką atskleidžia 2026-ųjų pirmas ketvirtis?

Statybos leidimų tendencijos: ką atskleidžia 2026-ųjų pirmas ketvirtis?

VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA), vykdanti informacinės sistemos „Infostatyba“ priežiūrą, plėtojimą ir duomenų tvarkymą, apžvelgia 2026-ųjų metų pirmojo ketvirčio statybą leidžiančių dokumentų (SLD) išdavimo statistiką. Išanalizavus įstaigos tinklapyje publikuojamų švieslenčių duomenis paaiškėjo, kad per pirmuosius tris šių metų mėnesius Lietuvoje patvirtinta 21,85 proc. daugiau statybos leidimų nei per tą patį 2025 metų laikotarpį. Pasak […]