Rozetėse palikti šildytuvai bei krovikliai ar pažeisti įvairių prietaisų laidai – nemažos dalies Lietuvos žmonių kasdienybė, kuri dažniausiai jiems neatrodo rizikinga. Tačiau ekspertai įspėja, kad tokie kasdieniniai įpročiai ar netikėti elektros gedimai gali baigtis dideliais finansiniais nuostoliais bei netgi tragiškomis pasekmėmis.
„Gjensidige“ duomenimis, 70 proc. gaisrų atsitinka dėl netvarkingos elektros instaliacijos ar įjungtų elektros prietaisų. Bendrovės statistika rodo, kad elektros instaliacijos sukelto gaisro vidutinė atlyginta žala siekia daugiau nei 6 000 eurų.
„Dauguma gaisrų kyla gyvenamosios paskirties pastatuose – ten, kur mums atrodo turėtų būti saugiausia. Elektros instaliacijos perkrovimas, pažeisti elektros laidai, vėjo nutrauktas elektros tiekimas, žaibo sukurtas elektros laukas arba gedimai elektros prietaisuose sukelia trumpą jungimą. Jis sugadina įrenginių elektrines dalis, aprūksta paviršiai“, – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ Turto žalų skyriaus vadovas Giedrius Norkus.
Pasak G. Norkaus, didžioji dalis tokių nelaimių kyla dėl netinkamos žmogaus veiklos ir jo aplaidumo. „Dažnai žmonės neįvertina, kad jų kasdieniniai veiksmai kelia gaisro pavojų. Jiems trūksta saugaus elgesio įpročių, kad nekiltų gaisrai dėl netvarkingos elektros instaliacijos, kad elektros tinklas nebūtų perkrautas“, – kalbėjo draudikas.
Jo teigimu, problemos itin dažnai kyla dėl pažeistos izoliacijos ir kaistančių kontaktinių sujungimų bei perkrovų elektros tinkluose. Taip pat pasitaiko atvejų, kai žmogus neįvertina jam suteiktos leistinosios galios ir jungia galingus prietaisus. „Tuomet kaista elektros maitinimo laidai. Automatiniai išjungikliai, kurių tarnavimo laikas iki 20 metų, paliekami instaliacijoje, todėl jie neatlieka elektros linijų apsaugos nuo perkrovimo“, – akcentavo G.Norkus.
Jis paminėjo atvejį, kai širvintiškių porai išvykus į kapines, jų name kilo gaisras. Jo priežastis – užkaitęs prailgintuvas, į kurį buvo įjungtas televizorius ir jo priedėlis. Nukentėjusiems žmonėms buvo atlyginta 14 tūkst. eurų žala.
Turto žalų eksperto teigimu, projektuojant namus ir daugiabučius anksčiau net nebuvo galima įsivaizduoti, kad kada nors gyventojai naudos tiek įvairiausių buities ir elektronikos prietaisų. „Senas elektros sistemas žmonės turėtų atnaujinti, o atlikdami kapitalinį namų remontą – nepamiršti ir elektros instaliacijos. Dėl minėtų priežasčių gaisrai dažnai kyla ne tik butuose, bet laiptinėse esančiose elektros skydinėse“, – teigė draudimo bendrovės atstovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad žmonės namuose naudoja itin daug elektros prietaisų ir visiškai nepaiso jo galingumo, kuris ant visų prietaisų yra nurodytas vatais. „Į vieną buitinį kištukinį lizdą nerekomenduojama jungti daugiau kaip 1200 vatų galios buitinių elektros įrenginių. Paprastai namuose nuolat veikia šaldytuvas, šaldiklis, orkaitės laikrodis, televizoriaus budintis režimas, žadintuvas. Virdulys, kompiuteris, magnetola, elektrinė viryklė ir mikrobangų krosnelė, plaukų džiovintuvas, mobiliojo telefono ir kiti įkrovikliai neveikia nuolat, tačiau jie paprastai yra laikomi įjungti į elektros tinklą. To pakanka, kad atsirastų priežastys gaisrui“, – sakė G. Norkus.
Draudikas įspėjo, kad pavojingiausiais prietaisais būtų galima vadinti virdulius, šaldytumus ir telefonų kroviklius. „Praktika rodo, kad būtent dėl šių elektros prietaisų gedimų namuose dažniausiai kyla gaisrai“, – tvirtino turto žalų ekspertas.
Jis atkreipė dėmesį, kad gaisrų pavojų kelia ir savadarbiai elektriniai šildymo prietaisai. Dėl šios priežasties ypač dažnai dega statybininkų vagonėliai, sodo nameliai, garažai. G.Norkus patarė naudoti tik gamyklinius šildymo prietaisus, žinoma, prieš tai gerai susipažinus su jų eksploatacijos taisyklių reikalavimais.
Patarimai, kaip namuose elgtis su elektros prietaisais ir išvengti gaisro
1.Nejunkite į vieną elektros lizdą kelių prietaisų, o ypač – galingų.
2.Patys neremontuokite elektros prietaisų ar laidų.
3.Nepalikite be priežiūros įjungtų elektros prietaisų, išeidami iš namų juos išjunkite.
4.Pasirūpinkite, kad šalia elektrinių šildytuvų nebūtų lengvai užsidegančių medžiagų ir nedžiovinkite ant jų drabužių.
Pranešimą paskelbė: Kristina Jugulytė, PR Service
VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA), vykdanti pagalbos Ukrainai projektus, dalinasi tarpiniais projekto „Teritorijų planavimas Ukrainos savivaldos institucijoms“ rezultatais. Pasak įstaigos atstovų, jungtinė Ukrainos ir Lietuvos specialistų komanda paruošė 700 kv. km dydžio teritorijos skaitmeninius ortofotografinius žemėlapius Kalitos ir Ivanivkos savivaldybėms. 2025 m. lapkričio mėn. pradėto projekto tikslas – Kyjivo apskrityje esančios Kalitos ir Černihivo […]
Konferencijoje „GERVĖ 2026“, surengtoje Kaune, kino centre „Romuva“, statybų, nekilnojamojo turto ir pramonės sektorių atstovai diskutavo apie esminius pokyčius, kurie jau keičia statybų sektorių Lietuvoje – nuo reguliavimo pertvarkos ir skaitmenizavimo iki tvarumo sprendimų, būsto prieinamumo ir miestų plėtros. Septintą kartą surengtas renginys subūrė verslo, viešojo sektoriaus ir ekspertų bendruomenę aptarti, kokių sprendimų šiandien reikia […]
Autorius: Raul Eamets, banko „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas Naftos krizė Artimuosiuose Rytuose tęsiasi. Optimistai buvo pradėję tikėtis, kad su paliaubomis Hormūzo sąsiauris vėl atsivers, tačiau jau dabar turėtų būti aišku – niekas taip greitai neišsispręs. Fizinėse sandorių rinkose nafta šiandien kainuoja 150 dolerių už barelį, ir šio pabrangimo poveikis mūsų degalinių dar net nepasiekė. Infliacija – […]
Neįprastai šalta žiema paskatino apie renovaciją ir senų pastatų apšiltinimą pagalvoti ne tik privačių namų savininkus, bet ir įvairių įstaigų vadovus, tarp jų ir mokyklų direktorius. KTU Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) mokslininkai, keletą mėnesių stebėję dvi identiškas mokyklas, iš kurių viena renovuota, turi perspėjimą: galvojant apie šildymą, reikia nepamiršti ir vėdinimo. 2024 metų kovą–gegužę […]
Vilniuje pradedamas trečiasis Neries krantinių atnaujinimo etapas centrinėje miesto dalyje. Nuo 2022 m. etapais tvarkytos kairiosios Neries krantinės jau tapo vilniečių pamėgta poilsio ir laisvalaikio erdve, o dabar bus tvarkoma likusi atkarpa tarp Žaliojo ir Baltojo tiltų, Goštauto gatvės pusėje. Vilniaus miesto savivaldybė išdavė statybą leidžiantį dokumentą jos rekonstrukcijai. Planuojama, jog vilniečiai atnaujinta krantinės atkarpa […]
VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA), vykdanti informacinės sistemos „Infostatyba“ priežiūrą, plėtojimą ir duomenų tvarkymą, apžvelgia 2026-ųjų metų pirmojo ketvirčio statybą leidžiančių dokumentų (SLD) išdavimo statistiką. Išanalizavus įstaigos tinklapyje publikuojamų švieslenčių duomenis paaiškėjo, kad per pirmuosius tris šių metų mėnesius Lietuvoje patvirtinta 21,85 proc. daugiau statybos leidimų nei per tą patį 2025 metų laikotarpį. Pasak […]