Artėjant žiemai, aktyvus gyvenimas sodybose ir sodo nameliuose sustoja ir persikelia į miestus. Kad atšilus orams sugrįžtumėte į jaukią ir tvarkingą aplinką, jau prieš šaltąjį sezoną būtina atlikti svarbius namų darbus. Specialistai primena – tai neapsiriboja durų užrakinimu ir elektros išjungimu. Kad išvengtumėte nemalonumų, būtina pasirūpinti ir pačia namo infrastruktūra, ir saugumo sprendimais.

Iššūkius kelia pagausėję krituliai

Nors sodo namelio ar vasarnamio duris rudenį užveriame tikėdamiesi čia sugrįžti tik atšilus orams, patartina čia lankytis kur kas dažniau, mat žiemos oro sąlygos gali sukelti ne vieną nemalonų siurprizą.

„Pasiruošimo šaltajam sezonui darbai turėtų suaktyvėti tik medžiams numetus lapus. Jie dažnai kaupiasi vandens nutekėjimo latakuose bei lietvamzdžiuose ir juos užkemša. Tuomet lyjant, vanduo skverbiasi per konstrukcijas ir pažeidžia medines sienas, o metalinės namo dalys rūdija“, – sako draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Privačių klientų draudimo skyriaus vadovė Aušra Jusė.

Ekspertė primena, kad po gausesnių žiemos kritulių nuo stogo nenuvalius sniego, jis gali pažeisti stogo kraštą, lietvamzdžius ir latakus. Tad krituliams užsitęsus – metas planuoti savaitgalio kelionę į vasarnamį.

Atvykus apžiūrėti sodo namelio, patartina tam laikui užkurti jame esančią krosnelę ar įjungti elektrinį šildytuvą. Nešildomuose vasarnamiuose besikaupianti drėgmė gali pažeisti ir namo sienas, ir grindis, ir čia paliktus daiktus. Šildymas taip pat pagerins oro cirkuliaciją palėpėje, kas neleis ant stogo formuotis ledui.

Siūlo įvertinti ir namo infrastruktūrą

A. Jusė perspėja, kad didžiausią žalą nekilnojamam turtui gali padaryti plika akimi sunkiai pastebimi pavojai.

„Ilgesniam laikui išvykdami iš vasarnamio, nepamirškite, kad nemažai nuostolių jūsų turtui gali padaryti užšalęs vamzdyno vanduo. Jei patalpos nėra šildomos nuolat, užsukite vandenį ir, jei tai įmanoma, nepalikite jo įvairiose talpyklose, kad jos nesprogtų susidarius ledui“, – pataria draudimo ekspertė.

Riziką turtui kelia ir sodo namelių ar vasarnamių elektros instaliacija, dažnai menanti ne vieną dešimtmetį. Tai gali tapti trumpo elektros jungimo ir gaisro priežastimi.

„Žemoje temperatūroje laidų izoliacija suskeldėja, o drėgmė sukelia kibirkščiavimą ir trumpą jungimą. Rizika dar didesnė, jei elektros instaliacija ilgą laiką neatnaujinta. Elektrą išjungti patariama kiekvieną kartą paliekant sodybą, o jei joje nesilankote ilgiau, tai padaryti tiesiog būtina“, – perspėja A Jusė.

Gaisro tikimybę didina ir nereikalingi daiktai ar rūbai, kuriuos esame linkę kaupti sodybose. Ant itin degių daiktų netyčia nukritusi kibirkštis labai greitai įplieks ugnį. Draudiko atstovė primena, kad senų daiktų nereikėtų kaupti šalia elektros įvadų ar kištukinių lizdų bei kitų infrastruktūros mazgų.

Vagis atbaido ir tvarkinga aplinka

Laikantis šių patarimų, daugelis sodo namelyje paliktų daiktų pavasario sulauks saugiai. Visgi, ruošiant sodybą ar vasarnamį žiemai, svarbu įvertinti ne tik gamtos sąlygų sukeliamas rizikas. Be gyventojų likęs sodo namelis neapsaugotas nuo ilgapirščių įsilaužimo.

Vagys dažniau renkasi labiau apleistas sodybas, kur, tikėtina, nebus užklupti šeimininkų. Tad net ir tvarkingos aplinkos palaikymas gali sumažinti vagystės riziką.

„Taip pat svarbu ant palangių ar kitose, pro langus matomose kambario vietose nepalikti brangių daiktų. Įsitikinkite, kad sodo technika, dviračiai ir kitas turtas lieka užrakintas garaže arba sandėliuke“, – primena draudimo ekspertė.

Prieš palikdami sodybą žiemai, įdėmiai apžiūrėkite pastatų spynas, įvertinkite jų nusidėvėjimą. A. Jusė perspėja durų bei spynų raktus turėti su savimi, užuot slėpus juos sodybos kieme, po durų kilimėliu ar pašto dėžutėje.

Apsikeiskite kontaktais ir su netoliese gyvenančiais kaimynais. Jie praneš įvykus vagystei ar pastebės aplink jūsų sodybą besisukinėjančius įtartinus asmenis.

„Jeigu šalia atokios sodybos negyvena nė vienas kaimynas, galite pasirūpinti signalizacija. Šiandien nesunku įrengti vaizdo stebėjimo sistemą, realiu laiku perduodančią duomenis į jūsų išmanųjį telefoną. Nepageidaujamus lankytojus taip pat atbaido į judesius reaguojantis kiemo apšvietimas“, – pataria draudiko atstovė.

ERGO Baltijos šalyse

ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Per metus ERGO Baltijos šalyse klientams apmoka žalų už beveik 143 mln. eurų. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.

Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje.

Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt

Pranešimą paskelbė: Vaiva Mockutė, UAB „INK agency“