Po 15 metų nekilnojamojo turto projektų vystymo viena didžiausių NT vystymo įmonių Lietuvoje pristato visą jos patirtį ir filosofiją vienijantį naują prekės ženklą „Homa“. Nuo 2007 m. nekilnojamojo turto vystymu užsiimanti komanda yra puikiai žinoma vilniečiams. Anksčiau vystomų projektų rėmuose prisistatyti linkusi komanda naujuose ir sparčiausiai augančiuose Vilniaus miesto miegamuosiuose bei centro rajonuose yra išvysčiusi 9 daugiabučių ir kotedžų projektus. Juose jau įsikūrė daugiau nei 800 laimingų naujakurių ir jų šeimų.
Didžiausi vystytojo projektai yra Naujamiestyje loftų projektas „Loftai 555“, akmens skalūno plytelėmis dengto fasado kvartalas šalia Neries vingio ir draustinio „Lazdynėlių vingis“, mažaaukščių daugiabučių gyvenvietė ant ežero kranto „Gilužio rivjera“, butų projektas su Karoliniškių draustinio vaizdais „Paukščių takas“ ir kiti.
„Jaučiamės subrendę ir aiškiai atsakę sau į klausimą, kas esame ir kokie būsime. Ilgametė patirtis mums padėjo pažinti savo klientą – žinome, jog esame reikalingi tiems, kuriems svarbu, kad jais būtų pasirūpinta. Mūsų klientas pirmiausia renkasi būstą, kuriame jaučiasi namuose. Jis vertina patirtį, patikrintus sprendimus ir ilgaamžę klasiką. Šis suvokimas mums labai aiškiai sudėliojo į vietas ir padėjo įvardinti tai, ką visa mūsų komanda nešioja savyje kasdien – mes esame tam, kad žmogus nusipirkęs būstą čia rastų namus. Tokius, kuriuose jam būtų gera, kurie estetiškai išliktų patrauklūs daugelį metų išlaikydami išliekamąją vertę rinkoje. Apie tai yra „Homa“ prekės ženklas šiandien ir kryptis, kuria keliausime artimiausią dešimtmetį“ – sako vykdančioji direktorė Jurgita Kveselaitė.
Direktorė sutinka, jog yra ir pragmatiškų tokio pokyčio priežasčių: „pastebėjome, jog nuolat pristatant rinkai naujus projektus ir dažnai vienu metu po kelis, susiformavo poreikis ir tuo pačiu tai buvo iššūkis tapti atpažįstamam kaip vystytojui, kurio vardas neštų aiškią žinią apie kokybę bei principus, kuriais vadovaujamės. Na, o šiais metais ypač išaugome, tad vieningo prekės ženklo poreikis tapo aktualesnis nei bet kada anksčiau“ – sako ji.
Dauguma vystytojo projektų – gamtos apsuptyje. „„Paukščių takas“ Šeškinės mikrorajone ribojasi su Karoliniškių draustiniu, tuo tarpu šiuo metu Pilaitėje ant ežero kranto vystoma „Gilužio rivjera“ apskritai yra vienintelis tokio dydžio šiuo metu projektas Vilniaus mieste, kur nuo laiptinės iki ežero vos 50 metrų. Jo gyventojai sportuos ir leis laisvalaikį vystytojo sutvarkytoje pakrantėje, o vakarais žvelgdami iš erdvių terasų regės ežere skęstančią saulę. Mums svarbu sukurti sprendimus gyventojų laisvalaikiui niekur nevažiuojant, pasirūpinti puikiu vaizdu pro langą ir tuo pačiu privatumu, taip pat užtikrinti, kad šie namai išties prisipildytų gyvenimiškos prasmės. Siekiame suburti bendruomenes, todėl jau tradicija tapo mūsų organizuojami bendruomenių įkurtuvių renginiai“ – sako J.Kveselaitė.
„Nors visiems mūsų projektams daug bendro, skirtumų juose taip pat nemažai. Daugumą jų lėmė per pastaruosius 15 metų sparčiai besikeičiantys klientų gyvenimo įpročiai ir poreikiai. Reaguodami į tai kaskart iš naujo persvarstome gyvenamųjų kvartalų koncepciją, modeliuojame aplinkos infrastruktūrą. Suprantame, jog šiuolaikinių vertybių, gyvenimo įpročių ir ritmo žmogui šiandien svarbi ekologija, sveikas gyvenimo būdas, tad ir būstą statome įrengdami elektromobilių stoteles, paspirtukams bei dviračiams skirtus takus ir saugyklas, ką retas vystytojas svarstė prieš daugiau nei dešimtmetį“ – komentuoja įmonės vadovė.
Šiam vystytojui NT projektų vizijas padeda kurti pripažinti Lietuvoje architektai. Įmonė daug metų bendradarbiauja su Remigijumi Bimba, kurio vardas šiandien labiausiai asocijuojamas su „Park Town“ verslo parko pastatais Vilniaus centre, kur pirmą kartą Lietuvos architektūros istorijoje verslo centro fasadai buvo padengti saulės kolektoriais. Su architektu Vyteniu Gerliaku, kurio gyvenamųjų pastatų projektai ne kartą teikti prestižiniams nepriklausomiems Lietuvos rinkos apdovanojimams „Už darnią plėtrą“, „Homa“ komanda plėtoja projektą „Gilužio rivjera“. Įmonė taip pat dirba su „Vilniaus architektų studija“ ir kitais profesionalais iš geriausių architektūros studijų Lietuvoje.
„Esame tam, kad žmogus nusipirkęs mūsų būstą čia rastų namus, todėl statome ne plotui apstatyti, o žmogui gyventi. Šiuo principu vadovaujamės ir formuodami naują koncepciją kartu su Lietuvoje vertinamais architektūros profesionalais. Žmogus pirmiausia renkasi ne išskirtinę architektūrą, inovacijas ar techninius parametrus, o būstą, kuriame jaučiasi namuose, todėl kaskart su jais svarstydami įvairius architektūrinius, estetinius ir kitus sprendimus klausiame savęs, kaip vienas ar kitas mūsų, kad ir pats šiuolaikiškiausias, sprendimas įtakos projekte gyvensiančių žmonių santykį su jų namais“ – pasakoja apie bendrą darbą kartu su architektais „Homa“ vadovė.
Įmonė sparčiai augo per pastaruosius metus. Šiemet ji planuoja pateikti rinkai 430 butų ir tai yra beveik 3 kartus daugiau nei 2018 m. Visgi planai – dar ambicingesni: per ateinančius kelerius metus siekiama tapti vienu didžiausių gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto vystytojų Vilniuje.
Šiuo metu „Homa“ parduoda nekilnojamąjį turtą šešiuose vystomuose projektuose: tai „Lazdynėlių vingis“, jau minėta „Gilužio rivjera“, „Paukščių takas“ Šeškinėje, „Laisvės 77“ Pašilaičiuose, „Valakampių rivjera“ ir „Bendorėlių slėnis“.
Pranešimą paskelbė: Neringa Petrauskaite, We are marketing, UAB
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]
Būdamas paauglys, Tomas Strazdauskas piešė įsivaizduojamus miestus, jau tada svajodamas apie urbanistinės aplinkos formavimą. Baigdamas vidurinę mokyklą jis tvirtai žinojo, kad jo pašaukimas yra statybos inžinerija. Šiandien, būdamas „CSD Engineers Belgium“ konstrukcijų projektavimo vadovu ir „TST Engineers“ įkūrėju, Tomas prisideda prie reikšmingų projektų visoje Europoje. Jo darbų sąrašas – įspūdingas: nuo Paryžiaus metro ir Lozanos […]
Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijoje iškils naujas korpusas, kuriame įsikurs ikimokyklinukai, priešmokyklinukai ir pradinių klasių moksleiviai. Tai numato Vilniaus rajono savivaldybės pasirašyta sutartis su statybų bendrove KRS. Šis projektas leis reikšmingai išplėsti ugdymo infrastruktūrą sparčiai augančioje Nemėžio seniūnijoje ir užtikrins geresnes mokymosi sąlygas didesniam mokinių skaičiui. Naujajame 3000 kv. metrų ploto korpuse numatyta įkurdinti tris […]