Tropiniai vasaros karščiai bei juos keitusios gamtos stichijos Lietuvos gyventojų turto ir šiemet nepagailėjo. Draudikai skaičiuoja, kad gamtos jėgų ir stichijų nulemtų įvykių vasarą buvo penktadaliu daugiau, palyginti su 2018-ųjų vasara, tiesa, jų žalos buvo beveik dešimtadaliu mažesnės nei pernai.

Draudimo bendrovės BTA duomenimis, pati nesėkmingiausia diena gyventojų turtui šiemet buvo birželio 13-oji, kai po karšto oro bangos kai kuriuos šalies regionus negailestingai nusiaubė kruša. Palyginti su nuostolingiausia pernai metų diena, šiemet per tokią dieną žalų skaičius šoktelėjo net triskart – iki 85 draudiminių įvykių.

Orų prognozės – horoskopų vietoje

Bendrovės Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojo Mareko Ernesto Goliančiko   teigimu, su gamtos stichijomis plikomis rankomis nepakovosi, tačiau stebina tai, kad nemaža dalis asmeninio nekilnojamojo turto nukenčia, tarsi sinoptikų prognozės būtų laikomos pačiais nepatikimiausiais horoskopais.

„Kalbant apie remonto ar renovavimo darbus, karštas oras padeda greičiau išdžiovinti drėgnas – betonuotas, glaistytas, dažytas ir panašias – zonas. Tačiau kiaurą parą palikti atlapoti langai, o ypač stoglangiai, liūties metu iš esmės tampa Trojos arkliu, nes per juos į vidų staigiai pakliūva didelis vandens kiekis. Jei nesate šalia, esant kritulių tikimybei geriau viską sandariai uždarykite, nerizikuokite“, – sako M. E. Goliančikas.

Lėčiausiai iš visų kritulių leidžiasi snaigės, kurios sklendžia 3-5 kilometrų per valandą greičiu, tačiau snaigės vasarą yra neaktualu. Tuo tarpu lietaus lašas krenta nepalyginamai greičiau, maždaug 24 kilometrus per valandą. Ir vis dėlto, šiuo atžvilgiu nepralenkiami krušos metu krentantys ledo gabaliukai – 2,5 centimetro siekiantis gabaliukas lekia net apie 64 kilometrų per valandą greičiu.

Vasaros liūtys ir krušos į draudikus šiemet paskatino dažniau kreiptis nekilnojamojo turto savininkus, kurių būstas tuo metu tiesiogine prasme buvo likęs be stogo. Pasak specialisto, tokiu atveju vidutinė žala siekia apie 2 tūkst. eurų.

„Renovuojami, remontuojami arba statomi statiniai nuo kritulių nukenčia skaudžiausiai. Jų stogas arba nuimtas arba dar net neuždėtas, o ir užklojimas polietilenine plėvele gamtos stichijų atvejais negelbsti. Laukiant liūties ar bent smarkaus lietaus reikėtų pagalvoti apie rimtesnę būsto apsaugą“, – atkreipia dėmesį Marekas Ernestas Goliančikas.

Šios vasaros rykštė – vėjas ir kruša

Bene skaudžiausiai šiemet vasarą nekilnojamąjį turtą talžė smarkus vėjas ir kruša. Ledo gabaliukai daužė langus, terasų ir pavėsinių stogus, šiltnamius, vėjas kilnojo stogus, plėšė šiferį.

„Iš karto matant gamtos stichijų pasekmes paprasčiau jas taisyti. Tačiau pasitaikė atvejis, kuomet stiprus vėjas paslinko stogo dangą, gyventojai to nepastebėjo, o vėliau pasipylęs lietus ėmė sunktis į vidų. Tokiais atvejais ima „banguoti“ lubos, dėmėmis pasidengia sienos, atsilupa apdaila, sugenda  buitinė technika“, – sako specialistas.

Stiprus vėjas ne tik išvarto medžius, bet ir sutrauko elektros laidus – tokiu atveju dėl elektros tiekimo pertrūkių sugenda šildymo katilai, kondicionavimo sistemos, iš rikiuotės išeina net vartų atidarymo sistemos, telefonspynės.

„Be to, žaibo sukelta elektros iškrova gali sudeginti laidus, komutatorius. Pradingęs internetas tai ne tik pradingusi galimybė naršyti, dirbti, bendrauti. Jei signalizacijos sistema prijungta prie interneto – ji išsijungia irgi, vaizdo kameros nefiksuoja bei neperduoda vaizdo. Kartais tokių situacijų tiesiog neįmanoma išvengti, bet elektros sistemos pažeidimai kainuoja nepigiai, dažniausiai keletą tūkstančių eurų“,  – teigia M. E. Goliančikas.

Šiemet birželio-rugpjūčio mėnesiais BTA klientai registravo 236 draudiminius įvykius, kilusius dėl gamtos jėgų ir stichijų – 24 proc. daugiau nei pernai (190). Nors šiais metais gamtos stichijų pasekmės palietė daugiau žmonių nei pernai, tačiau užregistruoti įvykiai buvo smulkmesni.

Šiemet birželis Lietuvoje mušė karščio rekordus ir buvo šilčiausias nuo 1961 metų. Nors šalį vasarą kartkartėmis merkė liūtys, hidrologinės sausros padariniai upėse jautėsi dar rugpjūčio pabaigoje.

Apie BTA:

AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (BTA) priklauso Vidurio ir Rytų Europos draudimo rinkos lyderei Austrijos „Vienna Insurance Group AG“ (VIG) ir yra didžiausia VIG bendrovė Baltijos regione. Beveik 200 metų veikianti, per 50 įmonių 25-iose šalyse valdanti VIG pirmauja Baltijos šalyse, kur grupės įmonės 2018 m. užima ketvirtadalį ne gyvybės draudimo rinkos. 2018 m. BTA savo draudimo partneriu Lietuvoje pasirinko apie 420 tūkst. privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta virš 1 mln. draudimo sutarčių, atlyginta per 47 mln. eurų žalų.

Pranešimą paskelbė: Džolita Adomkienė, UAB „Idea Prima”