Išaugusios gyventojų pajamos ir sukaupti finansiniai ištekliai pirmąjį šių metų pusmetį Vilniaus naujų butų rinką pakėlė į kosmoso aukštumas: kai kuriais mėnesiais plėtotojų pardavimų skaičius išaugo kone du kartus.

Pirmąjį pusmetį sostinėje pirkėjai įsigijo 2872 naujos statybos butus – 70 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai pardavimai siekė 1686, rodo UAB „Hanner“ surinkti nekilnojamojo turto plėtotojų pateikiami duomenys.

„Šių metų pradžia plėtotojams Vilniuje – išskirtinė, rinka pasiekė kosminį greitį. Jei anksčiau 300 butų per mėnesį buvo didelis skaičius, šiemet buvo mėnesių, kai pardavimai viršijo 500. Be to, rinka plečiasi nepaisant to, kad dėl statybos darbų brangimo pakilo kainos, o pirkėjai vis dažniau renkasi aukštesnės ekonominės klasės butus“, – sako Arvydas Avulis, UAB „Hanner“ valdybos pirmininkas.

Pasak jo, viena iš pakilimo priežasčių – rekordiniai daugiau nei 13 mlrd. eurų siekiantys namų ūkių indėliai bankuose.

„Ši suma kasdien paauga maždaug 2 mln. eurų. Natūralu, kad gyventojai ieško, kur padėti šiuos pinigus, o nekilnojamasis turtas yra laikomas stabilia investicija“, – teigia A. Avulis.

Išaugęs būsto įperkamumas

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, atkreipia dėmesį į tai, kad gyventojams vis lengviau įsigyti būstą dėl augančių pajamų.

„Swedbank“ skaičiuojamas būsto įperkamumo indeksas šiemet pakilo į rekordines aukštumas – vidutines pajamas gaunanti vilniečių šeima šiuo metu gali įsigyti 77 kv. m butą. Pagrindinis įperkamumo augimo veiksnys buvo atlyginimų šuolis – pirmąjį šių metų ketvirtį Vilniuje darbo užmokestis po mokesčių pakilo iki 888 eurų ir buvo net 15 proc. didesnis nei prieš metus“, – teigia N. Mačiulis.

Pasak jo, gyventojų lūkesčiai dėl savo pajamų bei dėl šalies ekonominių perspektyvų taip pat išlieka aukščiausiame lygyje per pastarąjį dešimtmetį. Be to, galimybes praplečia pinigų kaina, išliekanti žemame lygyje.

„Vidutinės būsto paskolos palūkanos šiemet siekė 2,5 proc. ir buvo šiek tiek mažesnės nei Latvijoje ir Estijoje. Kadangi ECB neketina didinti palūkanų dar ilgą laiką, finansų rinkose šiuo metu tikimasi, kad „Euribor“ teigiamas bus tik 2023 metų pabaigoje“, – sako ekonomistas.

Galiausiai, anot jo, rinkos aktyvumą skatina labai pagerėjusios demografinės tendencijos: šiemet į Lietuvą atvyko beveik 3 tūkst. daugiau gyventojų nei išvyko, o Vilniuje gyventojų skaičius keliais tūkstančiais per metus jau didėja daugiau nei penkis metus iš eilės.

Pasak N. Mačiulio, augimą būsto rinkoje galėtų prislopinti neigiamos pasaulinės tendencijos – protekcionizmas galėtų dar labiau prislopinti pasaulinės prekybos augimą, o tai paliestų ne tik eksportuojančias Lietuvos įmones.

Karštis šiek tiek sulėtino

Vien per birželio mėnesį plėtotojai sostinėje pardavė 338 butus – 33 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

„Birželį augimas kiek sulėtėjo – mėnuo turėjo tik 19 darbo dienų, be to, buvo užfiksuoti rekordiniai karščiai. Kita vertus, net jei nuosaikesnė tendencija ir užsilaikys, 33 proc. augimas vis tiek yra pakankamai ryškus pokytis“, – sako A. Avulis.

Per pastarąjį mėnesį „Hanner“ pardavė 42 butus, palyginti su birželio mėnesiu praėjusiais metais, bendrovės pardavimai išaugo 31 proc. Iš viso per šiuos metus „Hanner“ pardavė 289 butus, daugiausia iš visų plėtotojų.

Rinkos analizė atlikta remiantis NT plėtros bendrovių projektų tinklapiuose pateikiama informacija apie parduotus butus.

„Hanner“ Vilniuje plėtoja gyvenamuosius projektus „Renesanso“, „Pilies apartamentai“, „Centro Rezidencija“ ir „Paparčių namai“, taip pat verslo kvartalą „Business Stadium“.

Daugiau nei dviejų dešimtmečių istoriją skaičiuojanti „Hanner“ yra viena didžiausių NT plėtros bendrovių Baltijos šalyse, šiuo metu aktyviai veikianti Lietuvoje, Latvijoje ir Rumunijoje. Pernai „Hanner“ į gyvenamuosius ir komercinius NT projektus iš viso investavo 60 mln. eurų.

Pranešimą paskelbė: Matas Noreika, UAB „Gravitas Partners”