Daugybė valstybių sostinių ir didžiųjų miestų išgyvena neeilines transformacijas – geležinkelių ir autobusų stočių rajonai iš pilkų, pramoninių, kartais net apleistų miesto teritorijų virsta prestižiniais kvartalais. Į šiuos dažnai itin netoli istorinio miesto centro esančius rajonus atsikelia vis daugiau jaunų šeimų, o jų poreikius užtikrina socialinė infrastruktūra. Pasaulinės tendencijos, panašu, neaplenks ir Lietuvos, o Vilniaus stoties rajonas taip pat artėja link tokios transformacijos.
Prieš daugiau nei šimtmetį, kai visą Europą sujungė geležinkelių tinklas, stotis buvo kur kas daugiau nei vieta, kur įlipama ir išlipama iš traukinio. Į jas žiūrėta kaip į grandiozinius projektus, kurie gali tapti rajono simboliu ir akį traukiančiais vartais į miestą. Aplink kūrėsi kompanijos ir parduotuvės, siekiančios išnaudoti susisiekimą ir gyventojų bei miesto svečių srautus.
Šiais laikais tokia vizija atgyja naujomis spalvomis, o grandiozinių projektų ir sėkmės istorijų pavyzdžių nereikia ieškoti itin toli.
Nuo Prahos iki Oslo
Prahoje šiuo metu vystomas garsios architektūros kompanijos „Zaha Hadid Architects“ suprojektuotos teritorijos atnaujinimo projektas, kai šalia pagrindinės miesto geležinkelio stoties turėtų iškilti 100 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatai, sujungiantys biurus, mažmeninę prekybą ir viešąsias erdves. Projektą visiškai užbaigti planuojama iki 2025 metų.
Vos per kilometrą nuo centrinės Čekijos sostinės aikštės nutolęs projektas turėtų apimti ir autobusų stotį bei tapti šio transporto mazgo ašimi. Kartu planuojama atidaryti geležinkelio liniją į oro uostą. Iš viso projektui ketinama išleisti beveik 400 mln. eurų. Galimybė visai šalia senamiesčio plėtoti tokio masto kvartalą leidžia stoties teritorijoje esanti nenaudojama žemė bei geležinkelio sandėlių. Be to, biurus įrengti planuojama ir virš bėgių.
Kur kas didesnis projektas nei Prahoje vykdomas šalia pagrindinės Oslo geležinkelių stoties. Šioje teritorijoje anksčiau buvo ir jūrų uostas, tačiau dėl nebeatitikimo dabartiniams laivybos standartams jis buvo iškeltas į miesto pakraštį. Tad centrinėje Norvegijos sostinės dalyje liko didžiuliai nebenaudojami žemės plotai. Teritorijos atgimimo ženklu tapo dar 2008 metais duris atvėręs garsusis Nacionalinis operos ir baleto teatras, o šalia jo turėtų iškilti net 9 tūkst. butų ir daugybė biurų, kurie taps darbo vieta maždaug 45 tūkst. žmonių. Šios teritorijos išskirtinumu bus ir tai, kad nei vienas pastatas nebus panašus į šalia esantį, o naujų namų gausa bent iš dalies padės itin sparčiai besiplečiančiam miestui patenkinti žmonių apgyvendinimo poreikius.
Sėkmingų stoties teritorijos integracijos į kokybišką sostinės gyvenimą pavyzdžių Skandinavijoje yra ir daugiau. Štai Helsinkyje visai šalia miesto širdies esančios geležinkelių stoties sandėliai buvo nugriauti atlaisvinant vietą ne tik koncertų salei, bet ir biurų pastatams.
Atsinaujina ir Vilnius
Vilniaus stoties rajonas taip pat atsinaujina – plėtojami nauji gyvenamieji kvartalai, o taip pat planuojama pastatyti daugiafunkcį centrą pačioje stoties teritorijoje.
Dar prieš metus „Lietuvos geležinkeliai“ ir miesto administracija pristatė idėją paversti 20 hektarų teritoriją tarp Geležinkelio ir Pelesos gatvių daugiafunkciu verslo ir mobilumo centru, kuriame atsiras vietos biurams, prekybos ir paslaugų teikėjams. Čia turėtų persikelti ir pačių „Lietuvos geležinkelių“ centrinė būstinė.
„Jau kurį laiką vyksta stoties rajono atgimimas, šioje miesto dalyje atsiranda vis daugiau naujų maitinimo įstaigų, plečiasi paslaugų sektorius. Naujų kavinių, barų, parduotuvių klientai yra ne tik atvykėliai iš svetur, bet ir miesto gyventojai, kurie nebeapsiriboja senamiesčiu“, – teigia Arvydas Avulis, nekilnojamojo turto plėtros UAB „Hanner“ valdybos pirmininkas.
Bendrovė stoties kvartalo ir senamiesčio sandūroje plėtoja „Renesanso“ projektą, kuris turėtų tapti viso rajono atgimimo dalimi. Iki 2020 metų čia ketinama pastatyti septynis unikalius mažaaukštės statybos namus, kuriuose bus įrengti 145 butai ir 4 komercinės patalpos.
Gyventojų patogumui bus įrengta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, veiks kavinė, vaikų žaidimų aikštelė. Aplinkiniame rajone kuriasi socialinė infrastruktūra – kitoje gatvės pusėje yra vaikų darželis, veikia jaunatviški barai, kavinės.
Pranešimą paskelbė: Matas Noreika, UAB „Gravitas Partners”
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]