Vaizdingoje Nemuno pakrantėje įsikūrę šančiškiai sulaukė įspėjimų dėl užgrobtos valstybinės žemės. Už savo sklypų ribų esančią žemę kauniečiai apsitvėrę įvairiais būdais – tujomis, kitais augalais, betono blokais ir padangomis. Skaičiuojama, kad neteisėtai pasisavintos žemės plotas gali siekti apie 4000 kvadratinių metrų.
Praėjusį penktadienį Šančiuose apsilankę Viešosios tvarkos skyriaus specialistai kabino įspėjamąsias lenteles, gyventojus ragindami nedelsti ir susitvarkyti. To nepadarius bus kreiptasi į Nacionalinę žemės tarnybą.
„Prieš įstatymus visi turi būti lygūs. Deja, bet vis dar pasitaiko atvejų, kai žmonės spjauna į įstatymus ir jaučiasi lygesni už kitus. Žemuosiuose Šančiuose esančioje Nemuno pakrantėje užfiksavome ne vieną ir ne dvi vietas, kur valstybine žeme žmonės naudojasi lyg savo. Ji užgrobiama įvairiais būdais – ir tujomis, ir betono blokais, ir padangomis. Bet nepuolame kauniečių bausti. Įspėjome juos, kad susitvarkytų. Jei tai nebus padaryta, informaciją perduosime Nacionalinei žemės tarnybai“, – sakė Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vadovas Vytautas Jurkevičius.
Tai, kad valstybinė žemė naudojama kaip sava, paaiškėjo sulyginus Registrų centro duomenis ir plotą, kuriuo gyventojai realiai naudojasi. Pavyzdžiui S. Gimžausko gatvėje 20, 22 ir 22A numeriais pažymėti namai praktiškai iš viso neturi sklypo palei namus į Nemuno pusę, tačiau matosi, kad užgrobta žeme kauniečiai naudojasi kaip savo nuosavu kiemu.
Pavyzdžių daugiau
Daugumos įspėtų sklypų savininkai valstybinę žemę yra apsisodinę tujomis ar kitais želdiniais. Tačiau yra ir tokių, kurie ne savo žemėje pasistatė tvoras, kitus statinius, išsigrindė takus.
„A. Vytaro g. 25 ir 25A sklypai – vienas akiplėšiškiausių užgrobtos valstybinės žemės pavyzdžių. Už sklypo ribos išeina takas, tvora, želdiniai, laikini statiniai“, – konstatavo Viešosios tvarkos skyriaus specialistai.
Įspėjamąja lentele buvo pažymėtas ir M.Sedaravičiaus g. 20-asis sklypas. Už privataus sklypo ribų išlenda ir pagalbinis pastatas, ir tvora. Įspėjimai įteikti ir Kranto 14-osios gatvės 33-iojo namo savininkams, Kranto 18-osios gatvės 37 namo šeimininkams ir kitiems šančiškiams.
Kova nebaigta
„Prieš keletą metų ėmėmės realių veiksmų prieš neteisėtų statinių savininkus, kurie daugelį metų atvirai tyčiojasi iš miestiečių. Iš pradžių pradėjome nuo surūdijusių metalinių garažų, vėliau ėmėmės apšiurusių sandėliukų, tada eilė atėjo nelegalioms pirtelėms ir kitiems pastatams, kurių valdytojai tyčiojasi iš įstatymų ir kauniečių. Ši kova dar tikrai nebaigta“, – teigė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.
Per praėjusius metus Kaune pašalinti visi maždaug 900 prieš metus suregistruoti metaliniai garažai. Didžiausia neteisėtų statinių koncentracija pasižymėjo Petrašiūnų, Panemunės ir Šančių seniūnijos.
Prieš du metus Kauno miesto senamiestyje esančioje Smalininkų gatvėje beveik tris dešimtmečius stovinčiam nelegalių pastatų kompleksui išmušė teisingumo valanda. Neteisėtai ant valstybinės žemės suręsti pastatai buvo pašalinti.
Ryšių su visuomene skyriaus informacija
Pranešimą paskelbė: Arnoldas Bukelis, Kauno miesto savivaldybės administracija
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]