Didžiausia Lietuvoje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ jau antrus metus iš eilės finansuoja magistralinių bei kvartalinių geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo tinklų tiesimą apgyvendintose Vilniaus miesto, Švenčionių, Šalčininkų bei Vilniaus rajonų teritorijose. Bendrovė iki kovo 29 d. priima gyventojų paraiškas gauti tokį finansavimą.
Gyventojai, norintys, kad jų gyvenamoji teritorija būtų prijungta prie centralizuotų tinklų, „Vilniaus vandenims“ turi pateikti paraišką bei projektinius pasiūlymus ar techninį projektą su statybos leidimu.
Su paraiškomis pateikti projektiniai pasiūlymai ar techniniai projektai, atsižvelgiant į prisijungti ketinančių namų ūkių skaičių, tinklų ilgį bei siurblinių skaičių, bus vertinami ir reitinguojami, kad būtų kuo efektyviau panaudotos investicijos. Techninį projektą su statybos leidimu pateikusių pareiškėjų infrastruktūros objektas, atsižvelgiant į pačių gyventojų investicijas, vertinant įgaus aukštesnį reitingą.
Tam, kad galėtų pretenduoti į finansavimą, gyventojai, pirmiausia, turi išsirinkti įgaliotą atstovą – pareiškėją, kuris atstovautų juos viso prijungimo prie tinklų proceso metu. Kartu su paraiška turi būti pateiktas ir prie tinklų įsipareigojusių prisijungti namų ūkių sąrašas.
Birželio 1 d. paskelbus teritorijų, kurių prijungimą prie tinklų finansuos „Vilniaus vandenys“, sąrašą, įgaliotas asmuo bus pakviestas pasirašyti sutarties. Kartu turės būti sumokėtas bendras užstatas, skaičiuojant 300 eurų mokestį vienam namų ūkiui. Šis užstatas – tai garantija, kad namų ūkiai prisijungs prie bendrovės įrengtos infrastruktūros. Įgaliotam atstovui jis bus grąžinamas dalimis kiekvieną ketvirtį už tuos namų ūkius, kurie jau bus prisijungę prie nutiestų tinklų.
Preliminarus atrinktų teritorijų sąrašas, taip pat jiems numatytos investicijos bus skelbiamos viešai. Po to, kai su įgaliotais atstovais bus sudarytos sutartys, sumokėtas užstatas, liepos 2 d. bus paskelbtas ir galutinis 2020 m. įgyvendinsimų projektų sąrašas.
Teritorijų, kurių prijungimą finansuos „Vilniaus vandenys“, sąrašas sudaromas trejiems metams į priekį ir kasmet atnaujinamas. Tai leidžia bendrovei skaidriai ir objektyviai atrinkti projektus bei nuosekliai plėtoti kvartalinius tinklus, o gyventojams sudaryti galimybę naudotis visais centralizuoto vandentiekio ir nuotekų tinklų privalumais.
„Vilniaus vandenys“ kvartalinius geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo tinklus gyventojams ties savo lėšomis. Iki šiol tinklų plėtra buvo vykdoma Europos Sąjungos paramos fondų ar pačių gyventojų lėšomis.
Paraiškų pateikimo terminai, reitingavimo tvarka ir visa kita detali informacija skelbiama „Vilniaus vandenų“ tinklalapyje www.vv.lt.
Pernai birželį buvo atrinkti ir sureitinguoti pirmieji 7 projektai, kurie šiemet bus vykdomi „Vilniaus vandenų“ lėšomis.
Apie bendrovę „Vilniaus vandenys”:
„Vilniaus vandenys” tiekia tyrą geriamąjį vandenį Vilniaus, Šalčininkų, Švenčionių ir Vilniaus rajonų gyventojams, taip pat tvarko nuotekas bei eksploatuoja tam naudojamus vandentiekio ir nuotekų tinklus. Bendrovė turi daugiau nei 250 tūkst. klientų, kuriems tiekia tik požeminį vandenį iš giluminių gręžinių. Jų gylis siekia iki 180 metrų. Per parą savo klientams bendrovė patiekia maždaug 88 tūkst. kubinių metrų skaidraus ir tyro vandens.
Bendrovės „Vilniaus vandenys“ akcijos priklauso Vilniaus, Vilniaus rajono, Švenčionių rajono bei Šalčininkų rajono savivaldybėms.
Pranešimą paskelbė: Mindaugas Linkaitis, UAB „Vilniaus vandenys“
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]
Būdamas paauglys, Tomas Strazdauskas piešė įsivaizduojamus miestus, jau tada svajodamas apie urbanistinės aplinkos formavimą. Baigdamas vidurinę mokyklą jis tvirtai žinojo, kad jo pašaukimas yra statybos inžinerija. Šiandien, būdamas „CSD Engineers Belgium“ konstrukcijų projektavimo vadovu ir „TST Engineers“ įkūrėju, Tomas prisideda prie reikšmingų projektų visoje Europoje. Jo darbų sąrašas – įspūdingas: nuo Paryžiaus metro ir Lozanos […]
Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijoje iškils naujas korpusas, kuriame įsikurs ikimokyklinukai, priešmokyklinukai ir pradinių klasių moksleiviai. Tai numato Vilniaus rajono savivaldybės pasirašyta sutartis su statybų bendrove KRS. Šis projektas leis reikšmingai išplėsti ugdymo infrastruktūrą sparčiai augančioje Nemėžio seniūnijoje ir užtikrins geresnes mokymosi sąlygas didesniam mokinių skaičiui. Naujajame 3000 kv. metrų ploto korpuse numatyta įkurdinti tris […]