Įdėti skelbimą

Y karta jau sudaro penktadalį šalies gyventojų: labiausiai keičia Vilnių ir Kauną

1

Y karta jau sudaro penktadalį šalies gyventojų: labiausiai keičia Vilnių ir Kauną

Y karta Lietuvoje jau sudaro apie 21 proc., arba beveik 600 tūkst. visų šalies gyventojų. Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai pastebi, kad daugiausiai vadinamųjų tūkstantmečio kartos atstovų gyvena Vilniuje ir Kaune, o darbdaviai prie naujos kartos derina ne tik darbo sąlygas, bet ir stato bei įrengia jos poreikiams pritaikytus biurus. 

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. pradžioje Vilniuje gyveno apie 150 tūkst., o Kaune – 88 tūkst. žmonių, kurių amžius buvo 18-34 metai. Tai sudaro atitinkamai 26 proc. bei 15 proc. šios amžiaus grupės gyventojų. 

„Y kartos koncentraciją didžiausiuose mūsų šalies miestuose nemaža dalimi lemia, kad Vilnius ir Kaunas yra akademiniai šalies centrai, paruošiantys daugiausiai aukštos kvalifikacijos specialistų. Dėl jų konkuruojantys darbdaviai darbo vietą išnaudoja kaip vieną esminių privalumų ir jis turi būti tikrai motyvuojantis“, – sako SBA grupės investicijų valdymo įmonės „Capitalica” vadovas Andrius Barštys.

Miestų centrai vėl traukia

Pastaraisiais metais nemažai pasaulinių verslo gigantų savo būstines perkėlė į miestų centrus. „Business Insider“ duomenimis, greitojo maisto tinklas „McDonald’s“, maisto ir gėrimų kompanija „Kraft Heinz“ paliko Čikagos priemiesčius bei persikraustė į patalpas miesto centre. Kompanija „General Electric“ centrinę būstinę iš Fairfieldo Konektikuto valstijoje perkėlė į Bostoną. Tarptautinė finansinių paslaugų įmonės UBS atstovybė JAV po 15 metų Stamforde, Konektikute, sugrįžo į Niujorko centrą. Nes būtent miestuose ir jų centruose yra susitelkusi didelė dalis darbdavių geidžiamiausių jaunųjų talentų.

„Y kartos atstovai linkę gyventi ir dirbti tose miesto vietose, kuriose yra tai, ko reikia jaunam žmogui: kavinės, barai, restoranai, prekybos centrai, verda aktyvus kultūrinis ir naktinis gyvenimas, patogus susisiekimas. Atitinkamai ir Lietuvos įmonės atsižvelgia į tai, kokie rajonai ar miesto vietos būtų patogiausi darbuotojams, teikdamos prioritetą centrui ar jam gretimoms teritorijoms”, – sako A. Barštys.

„Capitalica” duomenimis, šiuo metu Vilniaus centre Y kartos poreikius atitinkančių moderniausių verslo centrų bendras nuomojamas plotas sudaro 156,9 tūkst. kvadratinių metrų, o patraukliausia vieta yra Konstitucijos prospektas. Per 2019-uosius metus čia bus atidaryti nauji verslo centrai, kurių nuomojamas plotas sieks 63 tūkst. kvadratinių metrų.

Kaune modernūs biurai koncentruojasi Karaliaus Mindaugo bei Jonavos gatvėse, čia modernių biurų nuomojamas plotas siekia 35,6 tūkst. kvadratinių metrų, per šiuos metus jis turėtų pasipildyti 44 tūkst. kvadratinių metrų.

Banalūs biurai nebemadingi

Tūkstantmečio kartos atstovams svarbi ne tik vieta, bet ir vidinė aplinka. Kaip parodė JAV banko „Capital One“ užsakymu atliktas darbo aplinkos tyrimas, 42 proc. Y kartos atstovų tam teikia didelę reikšmę. Pasak A. Barščio, tai ir natūrali šviesa, lengvai konfigūruojami baldai ir biuro erdvės, patalpas puošiantys meno kūriniai, bendro darbo erdvės, poilsio ir atsipalaidavimo zonos, ryškios spalvos, taip pat naujausios technologijos.

„Priešingai nei anksčiau paplitusi kabinetų sistema, dabar madingos atviros erdvės, o tam tikri „dirgikliai“ yra būtini, kad darbuotojui padėtų atitrūkti nuo darbo, persikrauti ir skatintų jo kūrybiškumą“, – teigia jis.

Tačiau ir norėdamas atitrūkti nuo darbo šurmulio darbuotojas negali neturėti kur išeiti. Darbo aplinkos tyrimus JAV bei Kanadoje atliekanti kompanijų „Staples” nustatė, kad kas antras darbuotojas palieka savo vietą ir išeina į lauką, jei jam reikia privačiai pasikalbėti telefonu.

Ateitis – žalieji biurai

Dar viena Y kartos diktuojama tendencija – žalieji biurai, nes jai aktualūs aplinkosaugos klausimai, ypač klimato kaita ir švarios energijos technologijos. Remiantis JAV viešųjų ryšių ir marketingo kompanijos „Cone Communications“ tyrimu, spręsdami kur dirbti 75 proc. Y kartos atstovų įmonės socialinius ir aplinkosauginius įsipareigojimus, 83 proc. nurodė, kad tokiai įmonei būtų lojalesni.

„Įkvėpimo, kokie turėtų būti šiuolaikiniai biurų pastatai, galima pasisemti iš Amsterdame esančio „Edge“ statinio, vadinamo pačiu efektyviausiu biurų pastatu pasaulyje. Ant jo stogo yra įrengti saulės kolektoriai, kurių pakanka pastatui apšildyti ir elektros energijos tiekimui užtikrinti. Jame renkamas ir naudojamas lietaus vanduo, sukurtas ekologinis koridorius, leidžiantis gyvūnams ir vabzdžiams saugiai judėti”, – mano A. Barštys.

 SBA grupės bendrovė „Capitalica Asset Management“ šiuo metu Lietuvoje valdo du biurų centrus – „Kauno Doką“, esantį Kaune bei „Verslo centrą 135“, veikiantį Vilniuje. Bendrovė taip pat valdo  prekybos centrą „Luizė“, esantį Klaipėdoje. Jų bendras plotas viršija 30,3 tūkst. kvadratinių metrų. „Capitalica” ketina investuoti į naują ir modernų, apie 30 tūkst. kvadratinių metrų ploto verslo centrų projektą Rygoje, kur netoli Latvijos sostinės centro esančiame Skanstės rajone pernai įsigijo 1,3 hektaro sklypą.

Pranešimą paskelbė: Džolita Adomkienė, UAB „Idea Prima”

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Aliuminiai langai ar plastikiniai: ką rinktis 2026 metais?

Aliuminiai langai ar plastikiniai: ką rinktis 2026 metais?

Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]


Pasaulinio lygio architektų verdiktas: ryškiausios ir geriausios Lietuvos miestų ateities vizijos gimė pajūryje

Pasaulinio lygio architektų verdiktas: ryškiausios ir geriausios Lietuvos miestų ateities vizijos gimė pajūryje

Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]


Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas dėl pastatų energinio naudingumo

Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas dėl pastatų energinio naudingumo

Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]


Statybos įstatymas papildytas Pastatų energetinio naudingumo direktyvos nuostatomis

Statybos įstatymas papildytas Pastatų energetinio naudingumo direktyvos nuostatomis

Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]


Prie reikšmingų Europos inžinerijos projektų prisidėjęs lietuvis: „Ribos dažniausiai yra mūsų galvose“

Prie reikšmingų Europos inžinerijos projektų prisidėjęs lietuvis: „Ribos dažniausiai yra mūsų galvose“

Būdamas paauglys, Tomas Strazdauskas piešė įsivaizduojamus miestus, jau tada svajodamas apie urbanistinės aplinkos formavimą. Baigdamas vidurinę mokyklą jis tvirtai žinojo, kad jo pašaukimas yra statybos inžinerija. Šiandien, būdamas „CSD Engineers Belgium“ konstrukcijų projektavimo vadovu ir „TST Engineers“ įkūrėju, Tomas prisideda prie reikšmingų projektų visoje Europoje.  Jo darbų sąrašas  – įspūdingas: nuo Paryžiaus metro ir Lozanos […]


Vilniaus rajone KRS statys naują Nemėžio gimnazijos korpusą: bus įkurta daugiau nei 200 papildomų ugdymo vietų

Vilniaus rajone KRS statys naują Nemėžio gimnazijos korpusą: bus įkurta daugiau nei 200 papildomų ugdymo vietų

Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijoje iškils naujas korpusas, kuriame įsikurs ikimokyklinukai, priešmokyklinukai ir pradinių klasių moksleiviai. Tai numato Vilniaus rajono savivaldybės pasirašyta sutartis su statybų bendrove KRS. Šis projektas leis reikšmingai išplėsti ugdymo infrastruktūrą sparčiai augančioje Nemėžio seniūnijoje ir užtikrins geresnes mokymosi sąlygas didesniam mokinių skaičiui. Naujajame 3000 kv. metrų ploto korpuse numatyta įkurdinti tris […]