Lietuvos architektų rūmai teisme dar kartą įrodė savo tiesą ir laimėjo bylą, kurioje Rūmų narys Dalius Striukas kaltino Rūmus priėmus jo atžvilgiu neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Šiaulių apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo architekto D. Striuko skundą ir nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pirmos instancijos teismas buvo nusprendęs, kad Rūmų profesinės etikos taryba (toliau – PET) teisėtai ir pagrįstai pripažino architektą pažeidus profesinę etiką.
„Džiaugiamės, jog Teismas dar kartą patvirtino PET kompetenciją ir priimto sprendimo pagrįstumą, taip pat – kas ypač svarbu visai profesinei bendruomenei – autoriaus tęstinio dalyvavimo projektavimo procese privalomumą ir svarbą“, – teigė Rūmų pirmininkė Daiva Veličkaitė, kartu dėkodama Rūmų teisininkei Rugilei Šiaulytei už nuoseklų ir atsakingą darbą, atstovaujant Rūmus šioje byloje.
Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo bei Rūmų argumentais. Teismo nutartyje pažymėta, jog Etikos kodeksas ir jo 4 principas („Įsipareigojimai profesijai“) yra skirtas viešųjų interesų užtikrinimui, įskaitant architektūros kokybę. Etikos kodekso 4.6 punkto formuluotės turinys ir esmė – architekto pareiga gauti kito architekto sutikimą, o 4.12 punkto – architekto pareiga informuoti kitą architektą.
Teismas patvirtino, jog PET pagrįstai pripažino, jog architekto D. Striuko sprendimas ne tik neprašyti architekto V. Kormilcevo sutikimo dėl naudojimosi jo parengtu Techniniu projektu, tačiau ir apskritai su juo nesusisiekti, laikytinas Etikos kodekso 4 principo 4.6 taikymo atvejo pažeidimu. Spręsdamas dėl Etikos kodekso 4 principo 4.12 punkto Teismas nurodė, kad D. Striuko padarytą profesinės etikos pažeidimą lėmė dvi savarankiškos aplinkybės: 1) atestuotas architektas V. Kormilcevas yra statinio architektas, kurio dalyvavimas projektavime yra tęstinis, t. y. nesibaigia tik parengus Techninį projektą, todėl jis yra laikomas paskirtu iki projektavimo darbų pabaigos; 2) D. Striukas, pasiteiravęs galėjo sužinoti, ar Techninį projektą rengęs architektas nesidera su užsakovu dėl Darbo projekto parengimo, tačiau į jį nesikreipė.
Statybos įstatymo 24 straipsnio 19 dalis nurodo, kad projektą turi pasirašyti statinio architektas, t.y. autorius. Apeliacinės instancijos teismas patvirtino, kad šios nuostatos taikymas nesiejamas su konkrečiu projektavimo etapu, todėl statinio architekto dalyvavimas projektavimo procese yra tęstinis, t. y. iki pat projektavimo darbų pabaigos, nepaisant to, kas projektuoja tolesniuose etapuose.
Pranešimą paskelbė: MIGLĖ ANGELOU , Lietuvos architektų rūmai
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]