Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Geodezijos ir žemės naudojimo kontrolės departamento specialistų gaunami atnaujinti erdviniai duomenys ir nuolat atliekami žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimai rodo, kad kiekvienais metais mažėja apleistų žemės ūkio naudmenų plotų.
Siekiant nustatyti ir įvertinti apleistų žemės ūkio naudmenų pokyčius, pagal 2017–2018 m. palydovines nuotraukas ir atsižvelgiant į žemės sklypų savininkų bei kitų asmenų pateiktas pastabas 2018 metais atnaujintas Lietuvos Respublikos teritorijos apleistų žemių erdvinių duomenų rinkinys AŽ_DRLT (toliau – AŽ_DRLT). AŽ_DRLT duomenys naudojami apskaičiuojant žemės mokestį už apleistas žemės ūkio naudmenas.
Apleista žemė – tai nuotoliniais kartografavimo metodais nustatyti sumedėjusiais augalais (išskyrus želdinius) apaugę žemės sklype ar jo dalyje esančių žemės naudmenų plotai. AŽ_DRLT objektų grafinio tikslumo kritinė paklaida – ne daugiau kaip 8 m.
2018 m. liepos 1 dieną šalyje buvo nustatyta 57,1 tūkst. ha apleistų žemės ūkio naudmenų – tai sudaro apie 1,7 proc. bendro žemės ūkio naudmenų ploto. Palyginti 2017 m. liepos 1 dieną buvo nustatyta 63,2 tūkst. ha apleistų žemės ūkio naudmenų – tai sudaro apie 1,9 proc. bendro žemės ūkio naudmenų ploto.
Daugiausiai apleistų žemės ūkio naudmenų plotų 2018 metais nustatyta šiaurrytinėje, rytinėje ir pietinėje Lietuvos dalyse – ten jie sudaro iki 10 proc. bendro žemės ūkio naudmenų ploto. Dirvų apleidimą lemia miškingumas, ežeringumas, kalvotas reljefas, mažas dirvožemio našumo balas. Mažiausiai apleistų žemės ūkio naudmenų plotų nustatoma lygesnio reljefo pietų Lietuvoje ir miškingoje bei mažiau upių ir vandens telkinių turinčioje vakarų Lietuvoje.
Apleistų žemių mažėjimą lėmė ir tai, kad žemės sklypų savininkai dalį apleistų žemės ūkio naudmenų plotų susitvarkė, o dalis apleistų plotų buvo inventorizuota ir įtraukta į miškų kadastrą.
Apleistų žemių plotai Lietuvoje ėmė mažėti nuo 2013 m., NŽT sustiprinus žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir šalies savivaldybėms ėmus taikyti didesnį žemės mokesčio tarifą už apleistas žemės ūkio naudmenas (jis gali būti padidintas iki 4 proc. nuo žemės mokestinės vertės). Jau kelerius metus iš eilės NŽT specialistai kasmet atlieka daugiau kaip 1000 apleistos žemės plotų patikrinimų visoje Lietuvoje. Jų metu nustačius, kad žemės ūkio paskirties žemė yra apleista, savininkui gali būti skiriama bauda nuo 70 iki 850 eurų. 2018 m. NŽT specialistai patikrų metu visoje Lietuvoje nustatė 1607 žemės naudojimo apleidimo atvejus.
Pranešimą paskelbė: Aušrinė Lisauskienė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]