Pajamos iš parduotų būstų „Citus“ valdomuose projektuose (vertinant pasirašytas notarines sutartis) pernai išaugo 32,6 proc. – nuo 24 mln. Eur 2017 m. iki 31,8 mln. Eur 2018 m.
2018 m. įmonės valdomuose projektuose rezervuota 330 butų ir kotedžų (Vilniuje – 195, Kaune – 135). 2016 m. buvo rezervuoti 266 butai ir kotedžai (Vilniuje – 233, Kaune – 33), 2017 m. – 369 (Vilniuje – 236, Kaune – 133). Rezervuotų būstų vertė 2018 m. siekė 27 mln. Eur (2017 m. – 33,5 mln. Eur).
Šis rezultatas, lyginant su didžiaisiais plėtotojais, leido įmonei užimti ketvirtąją poziciją.
Sumažėjimą labiausiai lėmė dėl biurokratinių ir kitų kliūčių neprasidėję 3 projektai. Taip pat 2018 m. buvo beveik baigti ir uždaryti net 4 projektai: „Neries ardai“ Vilniuje bei „Telegrafas“, „Kauno senamiesčio apartamentai“ (I ir II etapai) ir „Jonučių namai“ Kaune. Dar viena iš priežasčių – pasiūlos struktūra: rezervuota buvo daugiau ekonominės klasės būstų projektuose „Karaliaučiaus slėnis“ ir „Jonučių namai“.
Vilniuje daugiausia parduota (rezervuota) būstų projekte Pilaitėje „Karaliaučiaus slėnis“ (152), čia liko 164 laisvi butai ir kotedžai. Kaune sėkmingiausias projektas buvo „Jonučių namai“, kur parduoti 104 butai.
Investicijos į „Citus“ valdomus projektus 2017 m. siekė 27,2 mln. Eur, 2018 m. – 26 mln. Eur, 11 mln. Eur mažesnės nei planuota. Daugiausiai tai lėmė, kaip minėta, laiku neprasidėję 3 projektai.
2019 m. investicijos turėtų siekti 39 mln. Eur. Pernai rugsėjį bendrovė pristatė projektą „Miško ardai“ Vilniuje, šių metų sausį – „Klevų namus“ Kaune. Planuojama, kad šiemet bus pradėti du nauji projektai Vilniuje ir mišrios paskirties projektas Kaune, kur bus būstų, biurų ir bendradarbystės erdvių, komercinių bei prekybinių patalpų. Bendros investicijos į „Citus“ valdomus projektus Vilniuje turėtų siekti apie 32 mln. Eur, Kaune – apie 7 mln. Eur.
2018 m. NT rinka buvo stabili. O kas laukia 2019-aisiais?
Metų pradžioje skambėję perspėjimai apie perkaitimą nepasitvirtino, o išaugęs būstų sandėlis rinkos ir kainų kritimo taip pat neiššaukė. „Citus“ duomenimis, 2017 m. sandėlis Vilniuje ir Kaune buvo 6 190, 2018 m. – 7 201.
„Rinka yra išties brandi, čia dirba daug stiprių plėtotojų, kurių projektai ir sudaro didžiąją šio sandėlio dalį. Žinoma, visada yra ir bus projektų, kurie parduodami sunkiau, plėtotojai neturi tiek patirties, bet trečdalio didžiųjų plėtotojų pardavimai sudaro apie keturis penktadalius visų rinkos pardavimų, o tai užtikrina stabilumą“, – situaciją komentuoja Mindaugas Vanagas.
Lietuvoje toliau augo ekonomika, užsienio investicijos, kurios kūrė naujas, gerai apmokamas darbo vietas, taigi augo būsto poreikis. Be to, būsto įperkamumo indeksas, bankų teigimu, pasiekė istorines aukštumas (Vilniuje – 134, Kaune – 200).
2019 m. bendrą nuosaikų rinkos augimą vis dar palaikys ir paklausos didėjimas. Vilnius ir Kaunas (su rajonu) yra augantys miestai: čia daugėja gyventojų, darbuotojų, taigi ir būstų pirkėjų. Būtent Kaunas ir turėtų sparčiausiai augti kitąmet: NT rinkoje pasijaus investicijos regione, sukūrusios daug darbo vietų. Nors augimas ir pralenks Vilnių, bet to pervertinti nereikėtų – sostinėje būsto pardavimų apimtys vis dar keleriopai (5–6 kartus) didesnės ir lenkia kitus 4 didžiuosius miestus kartu sudėjus.
Vilnius 2018 m. pasiekė NT augimo piką, todėl rinka čia bus santykinai rami. Toliau tarp populiariausiųjų mikrorajonų rikiuosis Šnipiškės, Naujamiestis ir Pilaitė, kur dygsta nauji būsto projektai, verslo centrai. Ypač geros perspektyvos prognozuojamos Pietinei miesto daliai, kuriai didžiulius strateginius plėtros planus kuria savivaldybė, o puiki lokacija ir palankios sąlygos investicijoms kuria naujas darbo vietas bei augina būsto poreikį.
Kaune visose miesto vietose yra pasiūlos galimybių, nes iki šiol trūko naujos statybos būstų įvairovės. Dabar šiame regione ne tik daugėja gyventojų, investicijų pritraukimas skatina naujų darbo vietų kūrimą, bet ir mažėja individualių namų paklausa, o žmonės keliasi į centrą. Todėl Kaune didės centrinės miesto dalies, taip pat Žaliakalnio, Dainavos, Kalniečių rajonų patrauklumas – šie mikrorajonai yra gan netoli centro, prie pagrindinės transporto ašies, Savanorių prospekto, vedančio į augančią Kauno LEZ.
Skaičiai ir faktai
Pranešimą paskelbė: Rytas Stalnionis, UAB „Citus”
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]